Lietuvos mokyklų vadovai vis dažniau susiduria su klausimu – ką iš tikrųjų daryti su turimais mokinių pasiekimų duomenimis? Atsakymą į šį klausimą pasiūlė Nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa pedagogams „Mokinių pasiekimų analitikos pagrindai mokyklai“, kuri 2026 m. sausio 30 d. buvo sėkmingai įgyvendinta Kauno technologijos universitete (KTU).
Tai – pirmoji tokio pobūdžio nacionalinė programa Lietuvoje, kryptingai orientuota ne tik į duomenų analizės teoriją, bet ir į realių sprendimų priėmimą mokyklos lygmeniu. Programą baigė 28 mokyklų vadovai, pavaduotojai ir administracijos atstovai iš visos šalies.
Programa inicijuota KTU Pedagogikos centro, kuris yra Konsoliduoto pedagogų rengimo centro (KPRC) dalis, vienijančio KTU, MRU, LSU ir VIKO pajėgas pedagogų rengimui bei tarpdisciplininiams švietimo projektams.
Programa startavo 2025 m. spalio 15 d. KTU. Jau nuo pirmųjų mokymų tapo aišku, kad tai ne įprasti kvalifikacijos kėlimo kursai – dalyviai buvo kviečiami dirbti su realiais savo mokyklų duomenimis, analizuoti rizikas, planuoti intervencijas ir diskutuoti apie sprendimų poveikį mokinių pažangai.
Programos vadovė dr. Rasa Erentaitė pabrėžia, kad pagrindinis išskirtinumas – praktinis pritaikomumas:
„Ši programa buvo kuriama taip, kad dalyviai ne tik suprastų analitikos principus, bet ir gebėtų juos iš karto taikyti savo mokyklose – nuo duomenų interpretavimo iki sprendimų, padedančių atpažinti nepalankias tendencijas, stebėti pažangą ir kryptingai veikti.“
Praktinė dalis ir ekspertai
Ypatingo dalyvių įvertinimo sulaukė praktinė dalis, kurios metu buvo išbandomi Lietuvoje kuriami mokinių pasiekimų analitikos įrankiai. Vadovai galėjo įsitikinti, kaip duomenys gali tapti kasdieniu pagalbininku planuojant ugdymo procesą, o ne tik „ataskaitų skaičiais“.
Programoje dėstė jungtinis dėstytojų kolektyvas, ekspertai iš KTU – dr. Rasa Erentaitė, dr. Berita Simonaitienė ir dr. Vaidas Morkevičius, Mykolo Romerio universiteto – dr. Rimantas Vosylis, Jovita Puidokienė iš Ugnės Karvelis gimnazijos, Tomas Jurgutis iš Vilniaus Žemynos gimnazijos, Evaldas Ulevičius iš Kalvarijos gimnazijos, Tomas Urbonas, EdTech Lietuva valdybos narys, IT įmonės „Sonaro“ vadovas, Mykolas Steponavičius, EDU Vilnius analitikas.
Mokymuose buvo nagrinėjami mokinių pasiekimų duomenų ypatumai, duomenų apsauga, individuali mokinio pažanga, mokyklų pridėtinės vertės rodikliai, prognozavimas ir intervencijų planavimas. Dalyviai praktiškai mokėsi kurti mokyklai aktualių rodiklių rinkinius bei naudoti analitikos įrankius NO-GAP ir Sonaro EDU, taip susiejant teorines žinias su realia mokyklų kasdienybe.
Dalyvių atsiliepimai – nauja patirtis ir praktiškos žinios
Programos „Mokinių pasiekimų analitikos pagrindai mokyklai“ dalyviai pabrėžė, kad mokymai buvo labai naudingi ir praktiški, suteikė aiškų supratimą, kaip analizuoti mokinių pasiekimų duomenis ir juos panaudoti mokyklos sprendimams. Ypatingai gerai įvertinti buvo rodiklių skaičiavimo, intervencijų planavimo bei analitikos sprendimų pavyzdžiai, kurie gali būti tiesiogiai pritaikomi kasdienėje veikloje.
Šiaulių universitetinės gimnazijos pavaduotojas ugdymui Jonas Petersonas teigia, kad mokymai suteikė tai, ko iki šiol trūko:
„Mokymus vertinu labai gerai – jie suteikė aiškų supratimą, kaip kryptingai analizuoti pasiekimų duomenis ir juos panaudoti mokyklos sprendimams. Ypač naudingi buvo rodiklių skaičiavimo, intervencijų planavimo bei mokyklų analitikos pavyzdžiai, kuriuos galima tiesiogiai pritaikyti praktikoje.“
Jo teigimu, tokio pobūdžio mokymai būtų naudingi net ir savivaldybių švietimo skyrių atstovams, siekiant nuoseklesnio duomenimis grįsto sprendimų priėmimo visame švietimo lygmenyje.
Dalyviai taip pat pažymėjo, kad programa suteikė galimybę susipažinti su naujausiais analitikos įrankiais, tokiais kaip NO-GAP, ir skatino kurti savarankiškas akademinių pasiekimų rodiklių sistemas, siekiant nuosekliai stebėti pažangą bei priimti duomenimis grįstus sprendimus. Programos metu įgytos žinios ir praktiniai pavyzdžiai leido mokyklų vadovams ne tik vertinti savo duomenis, bet ir pasidalinti patirtimi su kitomis mokyklomis, stiprinant bendrą duomenimis grįstos vadybos kultūrą.
Riešės gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Irina Gaidamovič taip pat pabrėžia mokymų išskirtinumą:
„Labai ačiū už nuosekliai, aiškiai ir įdomiai pateiktą informaciją. Labiausiai man aktualios buvo mokyklos duomenų valdymo ir apsaugos temos. Patiko NO-GAP įrankio galimybės. Visa mokymų metu pateikta informacija – labai naudinga, todėl dar kartą ją analizuosiu ir taikysiu darbe.“
Dalyviai vieningai pripažino, kad programa suteikė visiškai naują patirtį, padėjo geriau suprasti, kaip tvarkyti ir interpretuoti duomenis, bei skatino aktyviai planuoti tolesnius pokyčius mokyklų lygmeniu.
Programa – unikali nacionalinė iniciatyva
Programa taip pat atliepia strateginius šalies dokumentus – Valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“ ir Nacionalinio pažangos plano tikslus, orientuotus į duomenų kultūros stiprinimą švietimo sistemoje.
Svarbus aspektas dalyviams – ir akademinė tęstinumo galimybė. Programos baigimo pažymėjimas gali būti įskaitytas KTU studijose pagal modulius „Švietimo sistemos vadyba“, „Lyderiavimas“ ir „Socialinių tyrimų metodai“, taip sujungiant kvalifikacijos tobulinimą su aukštuoju mokslu.
Dalyviai – auganti duomenimis grįstos mokyklos bendruomenė
Programa „Mokinių pasiekimų analitikos pagrindai mokyklai“ neapsiriboja techninių analitikos įgūdžių ugdymu – ji telkia mokyklų vadovų ir administracijos bendruomenę, siekiančią sisteminių pokyčių ir duomenimis grįstų sprendimų švietime.
„Šioje programoje ypač vertinga tai, kad dalyviai ne tik mokosi analizuoti duomenis, bet ir reflektuoja savo mokyklų sprendimus, dalijasi realiomis situacijomis bei kartu ieško sprendimų. Tokia bendruomenė leidžia mokyklų vadovams augti ne po vieną, o kartu – mokantis vieniems iš kitų“, – pabrėžia KTU Pedagogikos centro vadovė prof. dr. Eglė Staniškienė.
Programos dalyviai atstovavo gimnazijoms, progimnazijoms ir kitoms bendrojo ugdymo mokykloms iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio apskričių, taip pat Žemaitijos ir Vidurio Lietuvos savivaldybių. Ši geografinių ir institucinių patirčių įvairovė sudarė sąlygas aktyviems patirties mainams, tarpmokykliniam bendradarbiavimui ir bendrų sprendimų paieškai, stiprinant duomenų kultūrą mokyklose ir kuriant tvarią, mokymosi pažanga grįstą ugdymo ir vadybos praktiką.
Programos pabaiga žymi ne tik sėkmingai užbaigtą mokymų ciklą, bet ir naują etapą Lietuvos mokykloms, kurios vis drąsiau pereina prie duomenimis grįstos vadybos, paremto sprendimų priėmimo ir kryptingo mokinių pažangos stiprinimo.
KTU yra Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“ (Nr. 10-046-P-0001) partneris, kuris vykdo akredituotas nacionalines pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas.
Kviečiame rinktis šias KTU programas:
- Mokinių pasiekimų analitikos pagrindai mokyklai: įrankiai, įgūdžiai ir jų įveiklinimas | Mokyklų vadovams, pavaduotojams, administracijai
- Pradinių klasių mokytojų profesinės kompetencijos stiprinimas: matematikos mokymosi sunkumų diagnostika ir įveikos strategijos | Pradinių klasių mokytojams
- (Itin) gabių 5-8 klasių mokinių matematinis ugdymas | Matematikos mokytojams
- Chemijos mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų tobulinimas | Chemijos mokytojams
- Įvadas į praktinę elektroniką | STEAM dalykų mokytojams
- Pedagogų dalykinių ir didaktinių kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo pilietiškumo programoje | Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojams
Projektas „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose (NP / MS)“ (Nr. 10-046-P-0001) įgyvendinamas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
About the Author
