Ar mokykla gali vienai nakčiai tapti galerija? Vilniaus humanistinė mokykla įrodė, kad gali. Vasario 26 d. nuo 18 valandos iki pat vidurnakčio čia eksponuota daugiau nei 1000 mokinių darbų. Taip mokykla paminėjo savo dešimtmetį surengdama „Meno naktis 2026“ – projektą, kurio idėja brendo ištisus metus.
Viena iš renginio iniciatorių Karolina Petraitytė sako, kad viskas prasidėjo nuo suvokimo, jog mokykloje kasdien gimsta daug kūrinių, tačiau bėgant laikui jie pasimeta.
„Supratome, kad per metus sukuriame milžinišką kiekį darbų, bet niekada nematome jų visumos. Kai kūriniai iškeliauja į moksleivių namus, prarandame bendrą vaizdą. Norėjosi sustoti ir pamatyti, kiek iš tiesų sukuriame“, – pasakoja ji.
Todėl nuspręsta metus kaupti mokinių darbus – nuo pačių mažiausiųjų iki vienuoliktokų – ir mokyklos dešimtmečio proga pristatyti juos vienoje erdvėje. Taip, anot pašnekovės, „Meno naktis 2026“ tapo ne tik paroda, bet ir proga visai bendruomenei pamatyti savo kūrybos mastą.
Visus metus darbai buvo renkami, saugomi ir rūšiuojami, o artėjant renginiui prasidėjo intensyvus pasiruošimas ekspozicijai. Didžiausias iššūkis, pasak organizatorių, buvo ne tik daugiau nei tūkstančio kūrinių kiekis, bet ir sprendimas, kaip juos išdėstyti taip, kad atsiskleistų kuo platesnė mokinių kūrybos įvairovė.
„Turėjome daugiau nei tūkstantį darbų. Mums buvo svarbu parodyti kuo daugiau skirtingų kūrinių – kad matytųsi visų vaikų braižas ir idėjos. Prie ekspozicijos dirbo didelė komanda, Vilniaus humanistinės mokyklos mokytojai savanoriavo ir kelias dienas kabino darbus“, – sako K. Petraitytė.
Kodėl – naktis?
Renginio laikas, pasak organizatorių, pasirinktas sąmoningai. Sausio ir vasario mėnesiais, kai šventinis laikotarpis jau pasibaigęs, o dienos dar trumpos ir niūrios, bendruomenei norėjosi gyvo susitikimo.
„Norėjosi sukurti renginį būtent tuo metu, kai, atrodo, nieko nevyksta. Ieškant tinkamo formato, gimė sprendimas renginį organizuoti naktį. Idėją sustiprino ir anksčiau patirta naktis MO muziejuje bei miesto šviesų festivaliai“, – sako K. Petraitytė.
Vis dėlto „Meno naktis 2026“ mokykloje turėjo savitą charakterį – čia pagrindiniais herojais tapo ne profesionalūs menininkai, o patys mokiniai. Renginio metu buvo ne tik eksponuojami jų darbai, bet ir jie patys aktyviai įsitraukė: savanoriavo, pristatinėjo kūrinius, vedė dirbtuves, padėjo lankytojams orientuotis ekspozicijoje.
Vienu iš vakaro akcentų tapo mokytojų portretų paroda, kvietusi į pedagogus pažvelgti kitu kampu. Profesionaliai nufotografuoti portretai atskleidė ne tik jų veidus, bet ir asmenybes – pomėgius, talentus, kūrybines veiklas už klasės ribų. Taip, anot organizatorių, buvo siekiama parodyti, kad mokyklos bendruomenę kuria įvairiapusiai žmonės, kurių patirtys ir gebėjimai dažnai lieka nepastebėti kasdienėje rutinoje.
„Norėjome parodyti, kad mokytojai nėra tik tie, kurie ateina į pamoką ir išeina. Daugelis jų muzikuoja, kuria, dainuoja – ir visa tai vienaip ar kitaip atsineša į savo pamokas“, – pasakoja K. Petraitytė.
Anot jos, šio renginio tikslas buvo paprastas – kad tai nebūtų tik stebėjimo vakaras. Lankytojai galėjo patys išbandyti kūrybinius procesus, prisiliesti prie skirtingų technikų, sukurti mažą asmeninį prisiminimą ar tiesiog pabūti procese. Šalia dirbtuvių veikė ir interaktyvi garso paroda, skambėjo teatro mini spektakliai, o galerijos nuotaiką sustiprino atsidariusi suvenyrų parduotuvėlė.
„Dabar mums svarbiausia suprasti, ką šis renginys reiškia bendruomenei. Jei pajusime, kad žmonėms to reikia, galbūt jis taps mūsų tradicija“, – svarsto K. Petraitytė ir priduria, kad kartais tam, kad pamatytum, kiek daug meno yra aplinkui, reikia tiesiog išjungti įprastą dienos režimą ir palaukti, kol ateis naktis.
About the Author
