Kartais vieno pareigūno subjektyvus vertinimas gali tapti riba tarp teisėtai pradėtų studijų ir priverstinio jų sustabdymo dar net neprasidėjus semestrui. Taip nutiko studentei iš Kazachstano, kuri įstojo į vieną iš Lietuvos universitetų, įvykdė visas priėmimo sąlygas ir kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu suteikimo. Vis dėlto, Migracijos departamentas jį išduoti atsisakė, o sprendimą galiausiai panaikino administracinis teismas.
Sumokėjusi stojimo į universitetą mokestį, pateikusi visus reikalingus stojimo dokumentus, bei išlaikiusi universiteto anglų kalbos egzaminą, studentė šiuo pagrindu nusprendė kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Tačiau priimtas sprendimas nustebino tiek ją, tiek teisės specialistus.
„Nusprendėme kreiptis į teismą, kadangi Migracijos departamentas, pateikdamas tokias išvadas, atėmė iš manęs galimybę studijuoti universitete, į kurį teisėtai įstojau. Taip ir nesupratau, kas lėmė tokio sprendimo priežastis“, – dalinasi studentė, viso proceso metu jautusi didelę įtampą ir nežinomybę.
„Nelogiška informacija“, sesuo Lietuvoje ir pareigūno kalbos vertinimas
Po Migracijos departamente įvykusios apklausos, jauną merginą pasiekė neigiamas atsakymas, o priežastimi įvardinta tai, kad užsienietė apklausos metu pateikė neaiškią bei nelogišką informaciją, taip pat anketoje nenurodė duomenų apie tai, kad jos sesuo gyvena Lietuvoje.
Be to, Migracijos departamento darbuotojas, vykdęs užsienietės apklausą, nusprendė įvertinti jos anglų kalbos lygį, nors niekas tokių įgalinimų jam nebuvo suteikęs. Šie argumentai tapo pagrindu Migracijos departamento sprendimui atsisakyti išduoti studentei laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
„Susipažinus su sprendimu bei kartu pateikta studentės interviu stenograma, susidarė įspūdis, jog apklausa buvo įvertinta visiškai subjektyviai, be pagrįstų įrodymų ir taikant neaiškius sprendimo priėmimo kriterijus.Todėl užsienietė nusprendė ginti savo pažeistas teises bei interesus kreipdamasi į administracinį teismą“, – sako advokatas Robertas Naruševičius.
Bylą nagrinėjant teisme, Migracijos departamentas nepateikė motyvuoto atsiliepimo, nepaneigdamas užsienietės skundo argumentų, kaip ir fakto, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat teismo posėdžio metu svariai nepaaiškino, kokią konkrečiai nelogišką informaciją vykusio interviu metu ji pateikė.
„Šių aplinkybių kontekste manytina, kad Migracijos departamentas priėmė nepagrįstą sprendimą, o kriterijai, kuriais buvo vadovautasi, studentės atžvilgiu buvo pernelyg drastiški”, – teigia advokatas.
Sprendimas rėmėsi 2018 m. įsakymu, tačiau teismų praktika pabrėžia įstatymo viršenybę
Migracijos departamentas, priimdamas ginčo sprendimą ir teigdamas, jog dėl studentės situacijos gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, rėmėsi 2018 m. kovo 1 d. įsakymu „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Visgi, tokia Migracijos departamento taikoma praktika laikytina ydinga, kadangi teismų praktika tokiose bylose labai aiškiai nurodo: bet kokie asmens teisių apribojimai gali būti nustatomi įstatymu, o ne, šiuo atveju, Migracijos departamento įvardinto Kriterijų aprašo pagrindu.
Pasak R. Naruševičiaus, verta dėmesį atkreipti dar į tai, kad Migracijos departamentas itin aktyviai dėjo pastangas, stengdamasis teismą įtikinti savo sprendimo teisingumu bei nesutiko su studentės atstovo prašymu apklausti liudytojus, kurie būtų patvirtinę svarbias ginčo bylos aplinkybes.
Teismas skundą patenkino, priteisė išlaidas, o departamentas sprendimo neskundė
Teismas patenkino pareiškėjos skundą bei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. O jam įsiteisėjus, pastarasis atlygino pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iš naujo ėmėsi nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo. Bylos nagrinėjimas buvo gana operatyvus ir užtruko vos 3 mėnesius. Galiausiai, Migracijos departamentas nusprendė užsienietei išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Robertas Naruševičius, advokatų profesinė bendrija „Leagus“
About the Author
