Pasaulyje, kuriame dominuoja greitas vaizdas ir nuolatinis „TikTok“ srautas, radijas išlieka unikali erdvė – lėta, intymi ir leidžianti vaizduotei pačiai užpildyti tuščius plotus. Tarptautinės radijo dienos proga kalbiname Jekateriną Lavrinec – miesto antropologę, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytoją ir LRT radijo laidos „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ vedėją.
Apie tai, kaip balsas tampa gidu po nematomus miesto sluoksnius, ir kodėl šiandien mums taip reikia „pailsinti akis“, kviečiame skaityti šiame interviu.
Kaip prasidėjo Jūsų kelias šioje laidoje?
Buvau padrąsinta puikios žurnalistės, laidų kūrėjos ir redaktorės Jolantos Kryževičienės išbandyti save radijo laidos kūrėjos vaidmenyje. Tiesą sakant, ryžausi tik todėl, kad visiškai pasitikėjau Jolantos profesionalia nuojauta. Nors vykdant antropologinius miesto tyrimus tenka dažnai kalbinti gyventojus, skirtingų sričių profesionalus, pokalbis, galvojant apie nematomą auditoriją, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip visiškai kitas žanras. Vis dėlto, ir pokalbių laidoje, ir imant interviu iš gyventojų tyrimų tikslais, pagrindinis dalykas yra dialogas, šiltas žmogiškas kontaktas ir gyvas domėjimasis kito žmogaus patirtimi.
Esate vizualiosios kultūros ir miesto tyrinėtoja. Kaip jaučiatės erdvėje, kurioje vaizdo nėra, tik garsas? Ar sunku „nupiešti“ miestą klausytojui tik balsu?
Iš tikrųjų radijo laidos suteikia įdomių galimybių naudoti garso efektus kaip pasakojimų dalį. LRT žurnalisčių radijo pasakojimų darbai net yra sulaukę plataus tarptautinio pripažinimo. Vis dėlto, pokalbių laidose, nors kartais dėl iliustratyvumo ir norėtųsi įterpti signalus, garso takelius, dėmesio centre vis tiek išlieka pokalbio gijos. Kaip žmogui, į radiją atėjusiam iš kito lauko, pirminė užduotis yra sukurti psichologiškai komfortiškas sąlygas dialogui – kad pamirštume, jog sėdime studijoje. Tokiu atveju pokalbis juda organiškiau.
Jūsų laidoje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ daug dėmesio skiriama miestui. Kaip manote, ar po laidos klausytojas, išėjęs į miesto gatves, pradeda į jas žiūrėti šiek tiek kitaip? Ką norėtumėte, kad jis pastebėtų?
Norėtųsi tikėti, kad po laidos klausytojas ims pastebėti kasdienius miesto gyvenimo sluoksnius (pvz., gyventojų paliekamus rūpesčio ir pasitikėjimo ženklus viešosiose erdvėse), o taip pat ir miestą formuojančius gamtinius procesus (pvz. šaltinius, šlaitų eroziją, upių „kvėpavimą“ oro mases). Kadangi šios laidos bendraautoriai yra architektai, iš savo pusės stengiuosi papildyti šį žvilgsnį ir parodyti, kad miestas nėra tik suprojektuota forma. Tai gyvas, nuolat kintantis procesas, kurį formuoja gyventojai, jų įpročiai, kūrybiškumas, socialiniai ryšiai, politiniai sprendimai ir įvairių sričių žinios.
Kaip atsirenkate temas laidai? Ar ieškote to, kas aktualu šiandien, ar to, kas formuoja ilgalaikę miesto tapatybę?
Stengiuosi derinti abi kryptis. Viena vertus, man svarbu reaguoti į tai, kas aktualu šiandien – opius socialinius ir ekologinius klausimus, kurie lemia gyvenimo kokybę miestuose, diskusijas keliančius urbanistinius sprendimus, gyventojų iniciatyvas. Bendrai mane persekioja mintis, kad nesant stipriai architektūros ir miesto planavimo kritikai, šios sritys ilgainiui atsiduria aklavietėje – ima didėti atotrūkis tarp aiškių visuomenės užklausų sveikai tausojančiai aplinkai ir iš inercijos atkartojamų sprendimų, kurie „pameta“ savo adresatą. Miesto planavimo adresatas pirmiausia turėtų būti visuomenė, tačiau realybėje matome, kad viešasis interesas dažnai paliekamas „už borto“.
Kita vertus, laidos trukmė leidžia kurti švietėjišką erdvę. Kviečiu skirtingų sričių atstovus – geografus, geologus, biologus, psichologus, terapeutus ir alergologus, sociologus ir menininkus, kurie parodo, kaip įvairūs miesto procesai gali būti analizuojami ir formuojami iš jų disciplinos perspektyvos. Supratimas apie, atrodytų, gerai pažįstamą miestą pasikeičia, kai geologai ima pasakoti apie reljefo formavimosi procesą ir jo išskirtinę svarbą miesto tapatumui – pavyzdžiui, Vilniaus rajonų kraštovaizdžio savitumą ir unikalių gamtos paminklų atsiradimą nemaža dalimi nulėmė tirpstantis ledynas. Tikiuosi, kad tokie pokalbiai ne tik praplečia akiratį, bet ir paskatina kitaip pamatyti bei vertinti miesto procesus – atpažįstant aplinkos unikalumą bei trapumą ir daugiau dėmesio skiriant žmogaus bei aplinkos ryšiams. Todėl didžioji dalis laidų, viliuosi, yra ilgalaikio naudojimo.
Kaip šiandien keičiasi žmogaus santykis su miestu – ar tampame labiau prisirišę, ar labiau laikini jo gyventojai?
Tai labai įdomus klausimas. Šiuo metu pasaulyje sparčiai auga didmiesčių populiacija, tačiau šis procesas nėra vien savaiminis – jį formuoja politiniai, ekonominiai ir administraciniai sprendimai. Pavyzdžiui, kai socialinės, švietimo ar sveikatos paslaugos palaipsniui traukiasi iš kaimų, mažesnių miestelių ir koncentruojasi didmiesčiuose, tai skatina persikelti ir gyventojus.
Vis tik, čia užgimsta paradoksas: gyventojai ima ieškoti kokybiškos, saugios, nekeliančios streso aplinkos gyvenimui, nes visuomenėje auga susirūpinimas fizine ir psichine gerove. Tai ima formuoti prielaidas gyvenimo scenarijams, kai santykis su didmiesčiais tampa labiau funkcionalus ir laikinas, o tinkama vieta gyventi vis dažniau laikomi mažesni miestai, miesteliai, priemiesčiai ar kaimai. Todėl šiandien matome ne vieną kryptį – greta didmiesčių traukos stiprėja ir tylus, bet reikšmingas judėjimas link mažesnio mastelio, lėtesnio tempo ir artimesnio ryšio su aplinka.
Rytoj minima Radijo diena. Kaip manote, kokia radijo (ir tokių kultūrinių laidų kaip Jūsų) ateitis laukia ekranų ir „TikTok“ eroje?
Radijas labai organiškai įsiliejo į interneto platformas, o ir tinklalaidės (angl. podcast) šiuo metu yra itin populiari medijų turinio perteikimo forma (laidos po transliacijos perkeliamos į LRT radioteką ir įvairias internetines platformas, ir tada jau klausomos kaip tinklalaidės). Dažnu atveju radijo pokalbių klausomasi keliaujant – vairuojant arba vaikštant, siekiant pailsėti nuo ekrano. Manau, kad ir ateityje visuomenėje augantis poreikis įveikti vizualinį triukšmą, informacijos perteklių ir fragmentavimą veiks lėtesnių ir ilgesnių radijo laidų naudai.
About the Author
