Vasario mėnesio pirma savaitė yra maitinimo pro zondą savaitė. Tai proga atkreipti dėmesį į praktiką, kuri kasdien padeda tūkstančiams žmonių sumažinti ligos pasekmes, paskatinti gijimą ir gyventi visavertišką gyvenimą.
Nors maitinimas pro zondą, dar vadinamas enterine mitybos terapija, medicinoje taikomas jau seniai, visuomenėje jis dažnai apipintas mitais ir baimėmis. Sprendimas pradėti enterinę mitybos terapiją įvedant maitinimo zondą neretai suvokiamas kaip kraštutinė priemonė, nors iš tiesų tai yra laiku suteikta pagalba organizmui, kai įprastas valgymas per burną tampa nepakankamas ar neįmanomas.
Maitinimo zondas – plonas, minkštas, dažniausiai nedirginantis vamzdelis, kuris įvedamas per nosį, labai retai per burną, į skrandį ar plonąją žarną. Maitinimui pro jį yra naudojami specialios medicininės paskirties maisto produktai – subalansuoti, daug energijos turintys skysti enteriniai mišiniai. Kadangi zondas yra labai plonas, sutrintas įprastinis maistas turi būti labai praskiestas, taip sumažinant jo maistinę vertę ir nepakankamai patenkinant organizmo poreikių.
Kai žmogus negali pakankamai maitintis įprastu būdu, organizmui ima trūkti būtinų maistinių medžiagų. Kūno masės mažėjimas, silpnumas, lėtesnis gijimas ir didesnė komplikacijų rizika dažnai tampa ne pačios ligos, o nepakankamos mitybos pasekme. Būtent tada naudingas maitinimas pro zondą – sprendimas, kuris medicinoje taikomas kasdien.
„Enterinis maitinimas skiriamas tada, kai pacientas negali suvalgyti pakankamai maisto, kad patenkintų organizmo maistinių medžiagų poreikį. Jis taip pat taikomas esant stipriam išsekimui, sunkioms ligoms, kai organizmo poreikiai yra padidėję, arba kai dėl tam tikrų ligų reikalingas specifinis maitinimas, tačiau žarnyno funkcija išlieka nepažeista“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
Enterinis maitinimas per zondą padeda pasveikti ir gyventi tiek neišnešiotiems naujagimiams, tiek senjorams. „Tai gyvybiškai būtino maisto įvedimo būdas. Skiriant skystus enterinius mišinius pro zondą galima lengvai apskaičiuoti reikiamą energijos, baltymų, vitaminų, mineralų kiekį. Enterinis matinimas žymiai fiziologiškesnis nei parenterinis maitinimas, t. y. maisto medžiagų lašinimas į veną“, – teigia profesorius, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos bei Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Kasmet mažiausiai 3 milijonai žmonių pasaulyje gauna maitinimą prozondą, Lietuvoje tokių pacientų yra apie 1000–2000.Tai nėra kraštutinis žingsnis – tai vienas iš būdų užtikrinti visavertį maitinimą ir išvengti rimtesnių su mitybos nepakankamumu susijusių pasekmių.
Kalbant apie maitinimą pro zondą, vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybei. Tinkamai parinktas maitinimo būdas gali sumažinti valgymo sukeliamą diskomfortą, palengvinti kasdienę priežiūrą ir suteikti daugiau stabilumo tiek pacientams, tiek jų artimiesiems. Maitinimas pro zondą tampa priemone turėti pakankamai jėgų gyventi, o ne tik išgyventi. Europoje enterinė mityba vis plačiau taikoma ne tik ligoninėse, bet ir namuose, ypač pacientams, sergantiems neurologinėmis ar onkologinėmis ligomis.
Ypatingą reikšmę maitinimas pro zondą turi vaikams, kuriems reikalinga ilgalaikė mitybos terapija. Ankstyvas ir tinkamas mitybos užtikrinimas padeda palaikyti augimą, vystymąsi ir sumažinti komplikacijų riziką, ypač vaikams, turintiems neurologinių sutrikimų. Tai dažnai palengvina ne tik vaiko, bet ir visos šeimos kasdienybę.
„Vaikams, kuriems sunku nuryti maistą, nes jie yra labai išsekę, greitai pavargsta ar jų rijimas yra sutrikęs, maitinimas pro zondą yra gyvenimo kokybę pagerinanti ar netgi gyvybę gelbstinti terapija. Taip pat vaikams yra svarbu ligos metu ir užsitikrinti augimą, todėl lyginant su suaugusiais jiems reikia maisto suvalgyti santykinai daugiau. O kaip žinia, kai blogai jautiesi, tai ir apetitas labai sumažėja. Sergantiems raumenys nyksta labai greitai, bet juos atstatyti labai sunku, todėl savalaikis maitinimas pro zondą yra be galo svarbus. Zondas dažniausiai laikomas 4–6 savaites, o vėliau sprendžiama, ką daryti toliau – ar pacientas pakankamai sustiprėjęs ir gali reikiamą maisto kiekį suvalgyti pats, ar išlieka sunkumų, tada toliau tęsiama pagalba“,–teigia gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
Maitinimas pro zondą nėra silpnumo ženklas ar išimtis. Tai įprasta, saugi ir naudinga medicinos praktika, padedanti organizmui tada, kai jam to labiausiai reikia. Atviras kalbėjimas apie maitinimą pro zondą padeda suprasti, jog tai yra saugi pagalbos forma sveikatai palaikyti, o laiku pritaikyta mityba gali reikšmingai pakeisti gyvenimo kokybę.
Straipsnį parengė gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
About the Author
