Pirmąjį reformos mėnesį prašymus nutraukti kaupimą pateikė apie 21 proc. antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių. Didžioji jų dalis tai padarė pirmosiomis metų savaitėmis, vėliau prašymų skaičius mažėjo kelis kartus. Keturi iš penkių savo būsimai pensijai papildomai kaupiančių lietuvių ir toliau lieka antroje pakopoje, atsakingai planuodami savo finansinę ateitį.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas atkreipia dėmesį, kad prašymų nutraukti kaupimą pateikimo dinamika atitiko išankstines prognozes. Lyginant su dviem pirmomis metų savaitėmis, šiuo metu jų užregistruojama keliskart mažiau.
„Matome, kad pateikę prašymą žmonės aktyviai ieško informacijos apie ilgalaikio taupymo ir investavimo instrumentus, taip pat domisi galimybėmis atšaukti pradinį sprendimą“, – sako asociacijos direktorius V. Rūkas.
Nors dalis gyventojų pasinaudojo galimybe teikti prašymus, svarbu pabrėžti, kad kaupimo sistema ir toliau kuria vertę, o jos naudą pajuto ir tie, kurie pateikė prašymus pasitraukti. Investiciniai rezultatai pirmąjį mėnesį reikšmingai didino bendrą sukauptą turtą.
„Vien per pirmą šių metų mėnesį antrosios pakopos pensijų fondai juose kaupiantiems Lietuvos gyventojams – taip pat ir tiems, kurie jau pateikė prašymus, bet iš papildomo kaupimo dar nepasitraukė – uždirbo per 100 mln. eurų“, – pastebi V. Rūkas.
Konstatuodamas, kad maždaug tokį gyventojų aktyvumą šiuo klausimu rodė ir išankstinės prognozės, ir Estijos 2021 m. pavyzdys, V. Rūkas tikisi, kad Lietuvoje pavyks išvengti kitos Estijos tendencijos, kai didžioji dalis atsiimtų lėšų buvo išleistos vartojimui.
LIPFA vadovas taip pat primena, kad ypač svarbu išlikti budriems ir nepakliūti ant sukčių kabliuko. Pasak jo, pensijų fondus administruojančių bendrovių darbuotojus jau pasiekia liūdnos istorijos apie tai, kaip ilgus metus pensijoms kauptos lėšos, pervestos į gyventojų sąskaitas, išviliojamos sukčių.
„Matome pirmuosius signalus, kad atsiimtos lėšos kai kuriais atvejais tampa sukčių taikiniu. Tai ypač skaudu, nes kalbame apie pinigus, kauptus daugelį metų būsimai pensijai. Todėl labai svarbu neskubėti, neatskleisti bankinių duomenų ir bet kokius investavimo ar pervedimo pasiūlymus vertinti itin kritiškai“, – perspėja V. Rūkas.
Pagalba, kai jos labiausiai reikia
Per pirmąjį metų mėnesį buvo sulaukta šiek tiek daugiau nei 300 tūkst. prašymų pasitraukti iš kaupimo. Tai sudaro apie 21 proc. iš 1,45 mln. gyventojų, papildomai kaupiančių antrojoje pakopoje.
Kaip skelbė „Sodra“, per sausio mėn. jau buvo patnkinti apie 30 tūkst. prašymų. Didesnė dalis šių atvejų – per 17 tūkst. – nusprendė likti antrojoje pakopoje ir toliau kaupti, pasinaudoję galimybe atsiimti iki 25 proc. savo įmokomis sukauptos sumos.
Beveik 12 tūkst. patenkintų prašymų – tai klientai, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, taip pat asmenys, kaupimą nutraukę dėl itin sudėtingų sveikatos aplinkybių.
„Pastaroji kategorija – galimybė pasitraukti iš kaupimo esant kritinėmis gyvenimo situacijomis – mano nuomone, yra esminė pensijų reformos dalis, suteikianti žmogui papildomą galimybę gauti realią pagalbą sunkiausiais gyvenimo momentais“, – pabrėžia V. Rūkas.
Gyventojų sukauptas turtas
Nuo 2019 m., kai Lietuvos antrosios pakopos pensijų fondai pradėti valdyti gyvenimo ciklo principu, jų sukaupta vidutinė investicinė grąža jau siekia apie 86,6 proc. O trijų fondų – „Pensija 1975–1981“, „Pensija 1982–1988“ bei „Pensija 1989–1995“ – dalyviai savo turtą jau yra padvigubinę.
„Pensijų fondai šiandien yra vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų kaupti ilgalaikiam tikslui – senatvei. Gyventojams nereikia patiems aktyviai sekti rinkų ar priimti sudėtingų investavimo sprendimų – tai daro profesionalūs fondų valdytojai, investuojantys pagal aiškias ir griežtai prižiūrimas taisykles“, – pastebi V. Rūkas.
Jis primena, kad antrosios pakopos pensijų fondai šiuo metu yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
„Atsižvelgiant į atlyginimų augimą, šiemet ši suma sudaro apie 400 eurų kiekvienam kaupiančiajam. Per 30 metų kaupiančiam žmogui, pensijų fondams kasmet uždirbant vidutiniškai 7 proc. metinę investicinę grąžą, valstybė per šį laikotarpį papildomai prie asmens kaupiamų lėšų pridėtų virš 40 tūkst. eurų“, – pavyzdį pateikia V. Rūkas.
2025 m. gruodžio pabaigos duomenimis, Lietuvos gyventojai antrosios pakopos pensijų fonduose buvo sukaupę virš 10,6 mlrd. eurų. Bendra pensijų fondų per visą veikimo laikotarpį nuo 2004 m. sukurta nauda – investicijų grąža kartu su jau išmokėtomis lėšomis – jau viršijo 4 mlrd. eurų.
About the Author
