Nors giliųjų technologijų (angl. deeptech) sektorius Baltijos šalyse auga itin sparčiai, naujas Europos Sąjungos (ES) inicijuotas tyrimas atskleidžia kitą realybę – visoje Europoje šiame sektoriuje išlieka ryškus investavimo atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Tai ypač jautru, nes būtent giliosios technologijos yra strateginis Europos konkurencingumo, saugumo ir ekonominio atsparumo pagrindas.
Lietuvoje moterų dalyvavimas giliųjų technologijų įmonių steigime – tik apie 15 proc.Lietuva šiame sektoriuje ne tik nusileidžia Europos valstybių vidurkiui, bet smarkiai atsilieka ir nuo kaimyninių valstybių – Estijos ir Latvijos. Iš 30 tirtų Europos valstybių ji lenkia tik Norvegiją, Vengriją, Kroatiją, Čekiją bei Graikiją.
Net ir pirmaujančiose šalyse moterų įkurtų giliųjų technologijų įmonių dalis dažniausiai svyruoja apie 20–30 proc. Tai reiškia, kad sektorius išlieka aiškiai vyriškas, o lyčių balansas dar nėra pasiektas nė vienoje valstybėje.
Giliųjų technologijų strateginė svarba
Giliųjų technologijųsprendimai paprastai kuriami remiantis mokslo proveržiais ir pažangia inžinerijauniversitetuose bei mokslinių tyrimų laboratorijose.Dažniausiai šie sprendimai pritaikomi dirbtinio intelekto, pažangių medžiagų, puslaidininkių, robotikos, kvantinių technologijų, klimato ir energetikos sprendimų, sveikatos, pramoninėjeirbiotechnologijų srityse. Skirtingai nei į vartotojus orientuoti skaitmeniniaistartuoliai, giliųjų technologijų įmonėsvystomos ilgiau, reikalauja daugiaukapitalo ir aukštos kvalifikacijos specialistų.
ES lygmeniu ši sritis yra svarbi strategiškai. Ji padeda įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, stiprina pramonės konkurencingumą ir mažina priklausomybę nuo išorinių technologijų energetikos, sveikatosbei saugumo sektoriuose. Pasak dalies ekspertų, būtent lengvai prieinamo kapitalo užtikrinimas giliųjų technologijų srityje gali lemti visos Europos konkurencingumą pasauliniu mastu.
Tyrimo tikslai– įvertinti atotrūkį ir rasti sprendimus
Pirmasis tyrimo tikslas buvo nustatyti ir suvienodinti duomenis, kurie leistų nuosekliai ir skaidriai įvertinti lyčių investavimo atotrūkį visoje Europoje.Antrasis– bendraujant su įmonių įkūrėjais, investuotojais ir politikais,suprasti, kodėl šis atotrūkis išlieka irkokios priemonės gali padėti jį pašalinti, ypač giliųjų technologijų sektoriuje.
Šiuo metu nėra vieningų duomenų apie lyčių pasiskirstymą investicijose, kas užkerta keliąpolitikams, investuotojams ir kitiems rinkos dalyviamsobjektyviai įvertinti pažangą ir imtis atotrūkio mažinimui reikalingų veiksmų.
Nauja informatyvi duomenų platforma
Pagrindinis šio projekto rezultatas yra Lyčių investavimo atotrūkio suvestinė (angl. GenderGapinInvestmentsDashboard), sukurta bendradarbiaujant su kompanija „Dealroom“ (daugiau informacijos apie platformą:https://gendergap-europe.dealroom.co).
Ši suvestinėpateikia aiškų dabartinįnevienodo investavimopagal lytis vaizdą. Čia vienojevietoje teikiama informacija apie įmonių steigėjų komandų sudėtį ir rizikos kapitalo investicijų rezultatus visoje Europoje.
Žinoma, suvestinė nėra galutinis projekto produktasir, laikui bėgant, galės būti operatyviai papildoma naujais duomenų šaltiniais. Ilgalaikis suvestinės tikslas yra paremti patikimos, bendros Europos duomenų infrastruktūros apie lytis ir investicijas kūrimą.
Didžiulė praraja
Net ir pirminiai tyrimo duomenys atskleidžia itin reikšmingą lyčių nelygybę investicijose į giliųjų technologijų sektorių.
Visoje Europoje startuoliai, kurių steigėjų komandose yra bent viena moteris, sudaro tik 14,4 proc. visų rizikos kapitalo investicijų sandorių ir gauna vos 12proc. bendrosinvestuojamos sumos.
Tuo tarpu giliųjų technologijų srityje skirtumai dar ryškesni. Vyrai įkuria apie 80 proc. šios srities įmonių ir gaunabeveik 90 proc. viso rizikos kapitalo.
„Moterų inovatorių įgalinimas – ne tik teisingumo klausimas“, – pabrėžia laikinasis Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato direktorius Žanas-Deividas Malo (Jean-DavidMalo). Jo nuomone, lyčių lygybė tiesiogiai susijusi su Europos konkurencingumu ir ilgalaike inovacijų galia.
Atsižvelgiant į didelį giliųjų technologijų kapitalo poreikį, šie skirtumai turi ilgalaikių pasekmių. Šiandien paskirstomos kapitalo investicijos lemia, kokios technologijos pasieks Europos rinką rytoj.
Rinkos įžvalgos – ne tik skaičiai, bet ir patirtys
Per vienuolika mėnesių buvo atliktas 81 išsamus interviu su įmonių steigėjais, investuotojais, fondų valdytojais, bankų atstovais ir ES politikais. Taip pat surengti du didelio masto renginiai įvairiose Europos šalyse,pritraukę daugiau nei 1000 dalyvių.
Kalbant apie investavimą, dažniausiai buvo įvardijamos tos pačioskliūtys – sudėtingaskapitalo prieinamumas startuoliųankstyvoje ir augimo stadijose, pasitikėjimo trūkumasgaunant finansavimą (ypač giliųjų technologijų srityje), nevieninga paramos sistema bei ribotaįvairovė investicinius sprendimus priimančiose komandose.
Nuo įžvalgos iki veiksmo: Europos prioritetai
Remiantis surinktais duomenimis, tyrimo ataskaita išskiria kelias veiksmų kryptis, skirtas stiprinti Europos investicinę aplinką ir didinti jos skaidrumą. Pirmiausia siūloma sukurti vientisą Europos duomenų centrą apie lytis ir investicijas, pradedant nuo „Dealroom“ platformos. Taip pat akcentuojamas poreikis palengvinti investicinių duomenų palyginimą ir supratimą, naudojant bendrus ataskaitų teikimo standartus visose ES ir nacionalinėse finansavimo programose.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kaip svarbu stiprinti ryšius tarp ankstyvosios paramos ir augimo finansavimo, siekiant užtikrinti, kadstartuoliai (ypač giliųjų technologijų įmonės) neprarastų plėtros galimybių. Formuojant rinką siūloma pasitelkti viešąsias investicijas,išnaudoti ir vienos pagrindinių investuotojų, Europos Sąjungos, vaidmenį, įskaitant ir Europos inovacijų tarybą (EIC)bei jos investicinį padalinį „EICFund“. Galiausiai pabrėžiama būtinybė gerinti rinkos dalyvių tarpusavio ryšius, padedant steigėjams lengviau rasti tinkamus finansavimo būdus bei formas ir pasiekti pagrindinius sprendimų priėmėjus.
Pagrindas ilgalaikiams pokyčiams
Pagrindinės tyrimo išvados aiškiai parodo – Europai netrūksta moterų inovatorių, bet trūksta sistemų, kurios leistų nuosekliai matuoti, finansuoti ir auginti jų kuriamas technologijas.
Bendras duomenų pagrindas ir glaudesnis suinteresuotų šalių bendradarbiavimas gali tapti tvirtu pagrindu labiau pagrįstos politikos formavimui, geresniems investiciniams sprendimams ir svarbiu žingsniu kuriant stipresnę, konkurencingesnę Europos bei Lietuvos giliųjų technologijų srities rinką.
„TheGenderInvestmentGap“ tyrimas buvo atliktas 2025 m., taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus. Jo metu analizuoti kompanijos „Dealroom“ ir kitų ES institucijų duomenys, atlikti interviu su ES institucijų, investuotojų, fondų valdytojų ir startuolių steigėjų atstovais, o daugiau nei 1 000 dalyvių įsitraukė į dirbtuves ir konsultacinius renginius 10-yje Europos miestų. Konsultacijos apėmė suinteresuotąsias šalis iš 23 ES valstybių narių ir 6 kitų šalių. Visą tyrimo ataskaitą ir išsamias rekomendacijas galite rasti čia: https://gendergap-investments.eu/uploads/documents/Final-Report-Gender-Gap-in-Investments.pdf
About the Author
