Viso pasaulio įmonių, kurių metinės pajamos viršija pusę milijardo JAV dolerių, vadovus tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų kompanija KPMG apklausinėja jau vienuolika metų iš eilės. Naujausia apklausa, kurioje vadovų vėl buvo teirautasi tiek apie jų pačių atstovaujamų bendrovių, tiek apie bendrus makroekonominius lūkesčius, parodė, kad verslo organizacijos optimistiškai vertina savo perspektyvas ir yra nusiteikusios daugiau investuoti į dirbtinį intelektą (DI) bei išlaikyti turimus talentus. Lietuvos rodikliai patvirtina šias tendencijas.
Drąsa investuoti lems sėkmę ateityje
Vienuoliktosios KPMG kompanijų vadovų apklausos duomenimis, 61 proc. organizacijų tikisi, kad jų pelnas per artimiausius trejus metus išaugs bent 2,5 proc. ar daugiau. Toks pasitikėjimas paremtas planuojamomis investicijomis į darbuotojus, dirbtinį intelektą, numatomus įsigijimus ar susijungimus.
Tik visa tai vyksta gana sudėtingomis sąlygomis: vadovų pasitikėjimas pasaulio ekonomika nukrito iki pandeminio lygio ir siekia 68 proc. (praėjusiais metais – 72 proc.). Bet struktūriniai iššūkiai gali atverti ir naujų galimybių, todėl net 92 proc. vadovų nurodė planuojantys didinti darbuotojų skaičių.
Daugiau nei septyni iš dešimties vadovų (71 proc.) daugiausia dėmesio skiria perspektyviausių talentų išlaikymui ar perkvalifikavimui, o 61 proc. samdo naujus darbuotojus, turinčius dirbtinio intelekto ir kitokių technologinių įgūdžių.
„Įmonių vadovai drąsiai investuoja į technologijas, inovacijas bei talentus. Organizacijos, diegiančios inovacijas ir kartu efektyviai valdančios etikos, reguliavimo, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir talentų išlaikymo klausimus, tampa geriausiai pasirengusiomis augimui.
Lyderiai, kurie priims rinkos nepastovumą ir nukreips investicijas jų organizacijoms strategiškai tinkama linkme, bus tvirčiausiai pasiruošę naujoms galimybėms ir tvariam, ilgalaikiam augimui“, – sako „KPMG Baltics“ partnerė, Audito skyriaus vadovė, Toma Jensen.
Dirbtinis intelektas jau tapo kasdienybe
Naujausias tyrimas parodė, jog net 71 proc. generalinių direktorių (palyginti su 64 proc. ankstesniais metais) investicijas į DI laiko didžiausiu prioritetu, o 69 proc. kompanijų tam skiria nuo 10 iki 20 proc. savo biudžeto.
Auga ir lūkesčiai dėl investicijų į DI grąžos: jei 2024 metais dauguma (63 proc.) vadovų tikėjosi, kad jos atsipirks per 3–5 metus, tai pernai net 67 proc. grąžos nurodė laukiantys po 1–3 metų.
Didžioji dauguma – 77 proc. – apklausos dalyvių pritarė, kad darbuotojų pasirengimas dirbtinio intelekto proveržiui ir kvalifikacijos kėlimas turės įtakos jų vadovaujamų kompanijų klestėjimui per artimiausius trejus metus.
Be DI, kompanijų valdyboms vienu svarbiausių klausimų tampa skirtingų kartų darbuotojų valdymas. Apklausos duomenimis, 88 proc. vadovų buvo įsitikinę, jog darbo rinkos ir demografiniai pokyčiai, o labiausiai – senstanti darbo jėga, turės vidutinį ar net didelį poveikį įdarbinimui, darbo vietų išlaikymui ir įmonės kultūrai. Maždaug ketvirtadalis respondentų nerimavo, kuo reikės pakeisti besitraukiančius į pensiją darbuotojus.
Todėl sprendimus organizacijose priimantiems asmenims tenka vis didesnė atsakomybė: 59 proc. vadovų tvirtino, kad per pastaruosius metus jų pačių lūkesčiai ir veiklos sudėtingumas gerokai pasikeitė, o 80 proc. teigė juntantys didesnį spaudimą siekiant užtikrinti verslo klestėjimą.
„Organizacijos iš naujo permąsto savo vaidmenis bei vidinius gebėjimus. Lankstumas, greitesnis sprendimų priėmimas, skaidri komunikacija, gebėjimas identifikuoti, prioritetizuoti bei valdyti rizikas tampa esminiais įmonėms, siekiančioms išlaikyti lyderystę“, – sako T. Jensen.
Lietuvos paradoksas: investicijos auga ir neapibrėžtumo sąlygomis
Kaip pastebi „KPMG Baltics“ Konsultacijų skyriaus direktorius Mindaugas Aleška, nors pasitikėjimas pasaulio ekonomika krito iki kone žemiausio lygio, vadovų lūkesčiai dėl savo šalių ekonomikos ir jų vadovaujamų kompanijų perspektyvų išlieka aukšti – apie 80 proc.
„Tą galima pasakyti ir apie Lietuvos įmones, kurių vadovai šiuo metu veikia ganėtinai paradoksaliomis sąlygomis: rinkų neapibrėžtumas didėja, tačiau įmonės nusiteikusios investuoti ir toliau“, – sako M. Aleška.
Pasak jo, tą parodo ir tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje: 2025 metų trečiąjį ketvirtį jų srautas pasiekė 1,9 mlrd. eurų ir buvo dvigubai didesnis nei užpernai tuo pačiu laikotarpiu, o materialinės investicijos per pirmus tris 2025 metų ketvirčius paaugo iki 7,7 mlrd. EUR, kai 2024 m. palyginamuoju laikotarpiu siekė 6,8 mlrd. EUR.
„Žinoma, galima kalbėti apie perdėtą drąsą krizės akivaizdoje, tačiau mūsų šalies verslui tokie išbandymai pasitaiko jau ne pirmą kartą. Pasitikėjimą liudija ir mūsų bendrovės klientų planai – stebime numatomus įsigijimus, naujų technologijų diegimą bei kuriamas ilgalaikes vertės auginimo strategijas“, – kalba M. Aleška.
Sekdamas dirbtinio intelekto plėtrą Lietuvoje, „KPMG Baltics“ Konsultacijų skyriaus direktorius pastebi, kad apie šią technologiją daug kalbama, gana dažnai nuogąstaujama ir aktyviai ieškoma būdų, kaip ją įdarbinti.
„Tačiau kiek šis aktyvumas atspindi verslo pastangas, kasdienybėje kūrybiškai sprendžiant iškylančias problemas, o kiek – tėra tiesiog baimės „pavėluoti į traukinį“ rezultatas, kol kas dar anksti pasakyti. Be to, kol vietoje struktūruotų duomenų debesyse naudosime „Exel“ lenteles, visu DI potencialu iš esmės nebus įmanoma pasinaudoti“, – įsitikinęs M. Aleška.
„KPMG CEO Outlook“ tyrimas buvo atliktas 2025 m. rugpjūčio 5–rugsėjo 10 d. Jo metu apklausta 1350 generalinių direktorių, vadovaujančių įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 500 mln. JAV dolerių.
Apklausoje dalyvavo vadovai iš 11 pagrindinių pasaulio rinkų – Australijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kinijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Kompanijos atstovavo pagrindiniams pramonės sektoriams – turto valdymo, automobilių gamybos, bankininkystės, vartojimo ir mažmeninės prekybos, energetikos, infrastruktūros, sveikatos priežiūros, draudimo, gamtos mokslų, gamybos ir technologijų bei komunikacijų.
About the Author
