Lietuvos banko naujausi duomenys rodo, kad įmonių skolinimosi kaštai Lietuvoje išlieka vieni aukščiausių euro zonoje. Šiuo metu Lietuva yra tarp brangiausiai besiskolinančių šalių, nusileisdama tik Estijai ir Maltai.
Remiantis naujausia apžvalga, kol vidutinis euro zonos verslas už paskolą moka apie 3,5 proc., Lietuvoje ši norma siekia apie 4,49 proc. (plius Euribor). Iš pirmo žvilgsnio vieno procentinio punkto skirtumas gali pasirodyti nedidelis, tačiau ilgesniame laikotarpyje tai sudaro reikšmingą papildomą finansinę naštą įmonėms – lėšas, kurios galėtų būti skiriamos investicijoms, plėtrai ar atlyginimų augimui.
Rizikos vertinimas ir rinkos specifika
Kodėl skolinimasis Lietuvoje išlieka brangesnis? Dažnai minimas geopolitinės rizikos veiksnys, susijęs su regiono padėtimi. Vis dėlto panašios tendencijos matomos ir būsto paskolų segmente – Lietuvos gyventojai už būsto kreditus paprastai moka daugiau nei kai kurių Vakarų Europos šalių gyventojai.
„Turime pripažinti, kad palūkanų lygį lemia ne tik geografija. Tai ir rinkos struktūra, ir finansuotojų konkurencijos intensyvumas, ir kapitalo kaštai mūsų regione. Mažesnėje rinkoje pasirinkimo galimybės yra ribotesnės, todėl kainodara natūraliai skiriasi nuo didžiųjų Europos valstybių. Net ir esant NT užstatui, palūkanos Lietuvoje dažnai išlieka aukštesnės nei Vakarų Europoje, tad situaciją reikėtų vertinti kompleksiškai“, – sako „FinoMark“ vadovė Diana Kačanauskaitė.
Smulkusis verslas: papildomi iššūkiai
Didžiausią poveikį aukštesnės palūkanos daro smulkiajam ir vidutiniam verslui. Dalis įmonių turi potencijos ir aiškų augimo planą, tačiau neturi pakankamo turto užstatui. Tokiais atvejais finansuotojai vertina didesnę riziką, todėl finansavimo sąlygos tampa griežtesnės arba brangesnės.
Vakarų Europoje šią problemą iš dalies amortizuoja platesnis valstybinių garantijų ir alternatyvaus finansavimo priemonių spektras. Lietuvoje tokių mechanizmų plėtra vyksta, tačiau jų apimtis dar nėra tokia plati kaip didesnėse rinkose.
Mažas įsiskolinimas – atsargumo ar riboto prieinamumo ženklas?
Dažnai pabrėžiama, kad Lietuvos įmonių įsiskolinimo lygis yra vienas mažiausių ES. Tai gali būti vertinama kaip finansinis atsargumas, tačiau kartu kelia klausimą, ar verslas turi pakankamai galimybių skolintis konkurencingomis sąlygomis.
„Mažas įsiskolinimo lygis savaime nėra nei geras, nei blogas rodiklis – svarbu kontekstas. Lietuvos verslas skolinasi labai atsakingai, kruopščiai vertindamas projektų atsiperkamumą. Tačiau aukštesnė kapitalo kaina reiškia, kad dalis investicinių sprendimų yra atidedami. Ilgainiui tai gali riboti augimo tempą“, – pažymi Diana Kačanauskaitė.
Kelias į konkurencingesnę aplinką
Siekiant stipresnio ir tvaresnio verslo augimo, svarbu nuosekliai didinti finansavimo šaltinių įvairovę, skatinti konkurenciją bei plėsti garantijų ir rizikos pasidalijimo mechanizmus. Kuo platesnis finansuotojų pasirinkimas, tuo palankesnės sąlygos gali būti pasiūlytos verslui.
Jeigu jūsų verslui finansavimo sąlygos šiuo metu atrodo sudėtingos, verta įvertinti alternatyvas. „FinoMark“ komanda visuomet ieško sprendimų, kurie padėtų subalansuoti riziką ir sudaryti tvarias finansavimo sąlygas augimui.
Daugiau info:
Diana Kačanauskaitė
Tel.nr. diana.kacanauskaite@finomark.lt
About the Author
