Kartais istorija atrandama netikėtai: atlikdami statybos darbus darbininkai randa kapsulę, joje – tarpukario monetos, pergamentas ir inžinierių žinutė ateičiai. Būtent taip prieš dvidešimt metų Kaune buvo atrastas Žemaičių plento istorijos dokumentas. Vasario 16-osios proga šis radinys pirmą kartą taps atviras visiems – jį išvysti bus galima Kelių muziejuje, Vievyje. Tądien muziejuje skelbiama atvirų durų diena, tad lankymas visiems – nemokamas.
Žemaičių plentas tarpukario Lietuvai buvo daugiau nei kelias – tai modernėjančios valstybės ambicijų ženklas. Pradėtas tiesti dar 1934 metais, jis jungė Kauną ir Klaipėdą, suartindamas valstybės centrą su jūrų uostu ir stiprindamas šalies ekonominį stuburą. Plentas buvo projektuotas pagal vakarietiškus standartus, tačiau statytas žmonių rankomis – į pagalbą pasitelkiant arklius, medinius vežimus ir vietinių inžinierių išmonę. Tai buvo vienas iš brangiausių ir drąsiausių tarpukario projektų, tapęs ryškiu valstybės modernizacijos simboliu.
Iškilmingas Žemaičių plento atidarymas vyko 1939 metų liepos 9 dieną Kaune, prie tam specialiai pastatyto obelisko. Ceremonijoje dalyvavo tuometinis Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, ministrai, generolai, inžinieriai ir užsienio delegacijos. Po obelisko atidengimo svečiai pajudėjo naujuoju 168 kilometrų ilgio plentu, o oficialus atidarymą žymintis dokumentas buvo pasirašytas Raseiniuose. Tuo metu į obelisko pamatą Kaune buvo įdėta kita kapsulė su statybos vadovų ir inžinierių pasirašytu aktu, kuris ir rastas 2003 metais. Būtent šis kapsulėje saugotas dokumentas bus eksponuojamas Kelių muziejuje.
Ilgą laiką dokumentas buvo laikomas prarastu, kol 2003 metais, atliekant darbus prie istorinio obelisko Kaune, Šilainių mikrorajone, iš po žemių iškilo netikėtas radinys – įmūryta bronzinė kapsulė. Joje aptikta tarpukario monetų, stiklinė kolba ir pergamentas su visų plento statybos vadovų – inžinierių ir technikų – pavardėmis. Šalia jų – ir simbolinė žinutė ateičiai, kurioje pabrėžtas Lietuvos siekis modernėti, stiprinti ryšius su jūrų uostu ir kurti susisiekimo sistemą, vienijančią šalies regionus. Tai liudija, kad kelių statytojai savo darbą suvokė ne vien kaip inžinerinį projektą, bet ir kaip indėlį į valstybės tvirtėjimą.
Bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu eksponavimui parengtas aktas lankytojams suteiks galimybę iš arti pamatyti tarpukario valstybės modernizacijos viziją, užfiksuotą ant originalaus pergamento – su to meto rašysena, simboliais ir detalėmis, kurios dažniausiai lieka tik istorikų archyvuose.
Be to, muziejuje bus pristatoma ir išsamesnė Žemaičių plento istorija: tarpukario nuotraukos, statyboms naudotos priemonės, kelių priežiūros įrankiai ir kiti pavyzdžiai. Ekspozicija atskleidžia, kokio masto pastangų prireikė, kad Lietuvoje atsirastų vienas moderniausių to meto kelių. Ekspozicijoje galima išvysti ir legendinę „Kalamašką“ – iš statinės ir medienos pasigamintą vežimą, kuriuo buvo vežamas gruntas ir kitos statybinės medžiagos.
Kelių muziejaus teigimu, tarpukario Lietuvoje Žemaičių plentas buvo tas kelias, kuris sujungė šalį ir atvėrė naujas galimybes – mūsų istorinis atitikmuo garsiajam „Route 66“ Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis liudija Lietuvai būdingą siekį judėti pirmyn, kurti veikiančią infrastruktūrą ir stiprinti ryšius tarp regionų.
Vasario 16-osios atvirų durų diena Kelių muziejuje leis lankytojams ne tik susipažinti su autentišku Žemaičių plento aktu, bet ir pajusti visą istorinį kontekstą – laikotarpį, kai Lietuva intensyviai kūrė savo infrastruktūrą, o keliai tapo vienu svarbiausių valstybės modernėjimo pagrindų. Tądien vyks ir dvi nemokamos ekskursijos – 12.00 ir 14.00 val., o dalyviai kviečiami registruotis iš anksto. Muziejaus komanda tikisi, kad šis išskirtinis eksponatas paskatins dar kartą įvertinti inžinierių ir kelininkų indėlį į Lietuvos raidą bei primins, kokį vaidmenį susisiekimas turėjo ir turi valstybės plėtros istorijoje.
About the Author
