Ketvirtųjų karo Ukrainoje metinių išvakarėse, vasario 23 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras ir VU TSPMI Studentų mokslinė draugija Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje suorganizavo renginį ,,Kaip veikia propaganda? Jaunieji tyrėjai apie Rusijos įtaką Ukrainai ir Vakarų visuomenėms“. Renginio metu jaunieji specialistai skaitė pranešimus ir diskutavo apie visuomenės santykį su informacine erdve. Pokalbį moderavo kibernetinio saugumo ir gynybos tyrėja Rugilė Katinaitė.
Propaganda: nematoma, bet itin pavojinga karo dalis
Propaganda – dažnai nepastebima, tačiau ypač pavojinga karinių konfliktų sudedamoji dalis. Peržengdama fronto ribas ji trunka ilgą laiką, įsiskverbia į kasdienę informacinę erdvę, griauna pasitikėjimą ir visuomenės vienybę. Tad viešos diskusijos šia tema tampa ne tik informavimo priemone, bet ir kritinį mąstymą ugdančia, atsparumą manipuliacijoms stiprinančia ir demokratines vertybes saugančia pilietine atsakomybe.
Nauji tyrimai: konfliktų naratyvai ir informaciniai burbulai
Komunikacijos specialistė, propagandos tyrėja Vidmantė Krušinskaitė, teigė, kad „bet koks sąmoningas siekis paveikti visuomenę į blogąją pusę iš esmės yra propaganda“. Jos atliktas tyrimas parodė, kad prieš 2024 metų Seimo rinkimus dažniausias Rusijos skleistas naratyvas siekė supriešinti ,,elitą ir liaudį“. Tyrėja akcentavo, kad alternatyvios ir tradicinės žiniasklaidos auditorijos dažnai gyvena atskiruose informaciniuose burbuluose. V. Krušinskaitė pabrėžė, kad „informacinė erdvė yra pirmoji dirva, kuri yra purenama prieš konvencinį karą, ir mus ne itin mėgstančios šalys norėtų, kad to karo net nereikėtų ir mes tiesiog patys pasikastume po neapykanta ir susiskaldymu“.
Tarptautinius santykius Oksforde studijuojanti Gintarė Latvėnaitė pasakojo, kad karas prasideda ne nuo raketų, o nuo įtakingų politikų kalbų. Anot pranešėjos, militarizuotas diskursas yra strategijos dalis, kurį reikia analizuoti dar prieš karą. Jaunoji mokslininkė savo tyrime parodė, kad Rusijos kuriami diskursai prieš karines intervencijas į Siriją 2015 m. ir į Ukrainą 2022 m. buvo struktūriškai panašūs, nepaisant to, kad karinės agresijos panaudojimas prieš šias šalis turėjo skirtingą kontekstą.
Diskusija: kaip propaganda įsiskverbia į Vakarų visuomenes?
Po pranešimų vykusioje diskusijoje į propagandos temą pažvelgta globaliau. Viešosios politikos gynybos ir saugumo srities tyrėjas Marijonas Mikaitis pastebėjo, kad Vakarų Europos ir JAV visuomenėse vyrauja naratyvas, jog Rusija yra kalta dėl karinės intervencijos į Ukrainą, tačiau abejojama ir dėl Vakarų šalių vaidmens.
Aptariant Lietuvos kontekstą, svarstytas klausimas dėl nacionalinės žiniasklaidos prieinamumo Lietuvos pakraščiuose. VU TSPMI bakalauro studentas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro jaunasis tyrėjas Rokas Valentinavičius, atkreipė dėmesį, kad informacinės erdvės pasidalijimas tarp regionų ir didmiesčių nėra tik Lietuvai būdinga problema. Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad pati visuomenė, tarsi ramindamasi, dažnai nevalingai kursto Rusijos naratyvą, jog praėjus Rusijos ir Ukrainos taikos deryboms viskas grįš į senas vėžes.
Renginyje aptarti klausimai dar kartą išryškino, kad propagandos poveikiui įtaką daro tiek plataus masto geopolitiniai veiksniai, tiek kasdienis visuomenės santykis su informacija, gebėjimas ją suprasti ir vertinti kritiškai.
About the Author
