Pastaraisiais metais Lietuvos jaunimas vis sunkiau randa kelią į pirmąsias darbo vietas. Nors Europos Sąjungoje (ES) 15-24 metų jaunuolių nedarbas pamažu traukiasi, Lietuvoje kreivė juda priešinga kryptimi – per metus ūgtelėjo iki maždaug 14 procentų. Tai ypač ryšku lyginant su šalimis, kuriose stiprios praktikų ir pameistrystės tradicijos jau seniai padeda jaunimui lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje. Artėjant praktikų pasirinkimo laikui universitetuose, darbo rinkos ekspertai primena: kokybiška praktika gali būti ne tik pirmasis rimtas žingsnis į profesinį kelią, bet ir vienas efektyviausių būdų stiprinti visos šalies darbo rinką.
Kokybiškos, aiškiai struktūruotos praktikos yra vienas stipriausių veiksnių, padedančių jauniems žmonėms greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, teigiama ES agentūros „Eurofound“ 2020 m. bendrijos šalyse atliktame tyrime. Jame taip pat atskleidžiama, kad žemos kokybės praktikos, kuriose studentas atlieka tik stebėtojo vaidmenį, beveik neturi teigiamo poveikio. Būtent todėl studentams Lietuvoje vis svarbiau ne tik rasti praktikos vietą, bet ir atsakingai įvertinti jos kokybę – nuo to gali priklausyti, kaip greitai pavyks įsitvirtinti darbo rinkoje.
Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė, teigia, kad gera praktika yra ta, kurioje studentas nuo pirmos dienos jaučia savo vertę. Tai nereiškia, kad jam iškart patikimi svarbiausi darbai, tačiau jis turi turėti konkretų projektą, už kurį yra atsakingas, žinoti savo tikslus, terminus, komandą, gauti grįžtamąjį ryšį. „Europos tyrimai rodo, kad tokios patirtys ne tik sustiprina praktinius įgūdžius, bet ir ženkliai padidina tikimybę sėkmingai įsidarbinti per pirmuosius mėnesius po studijų. Mes tai žinome ir iš savo patirties: kuo greičiau studentai pasijaučia komandos dalimi dalyvaudami realiuose projektuose, tuo didesnė tikimybė, kad jie taps pilnaverčiais komandos nariais ilgam“, – sako ji.
Ekspertė taip pat pabrėžia, kad praktikos kokybę lemia ne įmonės pavadinimas, o žmogus, iš kurio studentas mokosi. Stiprus mentorius turi padėti suprasti, kodėl sprendimai daromi būtent taip, ir nebijoti įtraukti praktikanto į sudėtingesnes diskusijas.
Keičiasi ir studentų požiūris
„Vilnius TECH“ Elektronikos fakulteto dekanas doc. dr. Artūras Medeišis atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius kelerius metus pačių studentų požiūris į praktiką keičiasi – vis rečiau ieškoma formalaus „parašo“ – studentams svarbu, su kokiomis technologijomis ir įranga jie galės dirbti. „Praktika šiandien nebėra priedas prie studijų, o esminė jų dalis. Tai momentas, kai teorija susitinka su realiais inžineriniais sprendimais, o studentas pamato, ko iš jo tikisi rinka“, – sako jis.
D. Kasperavičienė pritaria, kad praktikos vertę dažnai lemia tai, ar studentas dirba su realia versle naudojama infrastruktūra, ar tik su mokomaisiais sprendimais. „Technologijų srityje tai ypač akivaizdu – praktika gali apsiriboti teoriniais modeliais, bet gali reikšti ir darbą su tikromis bazinėmis stotimis, tinklais ar daiktų interneto sprendimais“, – argumentuoja ji.
Be to, daugelis studentų praktiką dabar pradeda anksčiau nei numatyta studijų plane, sąmoningai investuodami laiką į patirtį, kuri vėliau padeda greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, tvirtina doc. dr. A. Medeišis. Verslas šį požiūrį palaiko investuodamas dar iki praktikos pradžios – stipendijomis, moderniomis laboratorijomis, bendrai vystomomis inovacijų erdvėmis. Pavyzdžiui, „Telia“ yra padovanojusi Vilnius TECH mobiliojo ir optinio ryšio tinklų įrangą, įsitraukia į daiktų interneto laboratorijų veiklą.
Apmokama praktika: už ką verslas pasiryžęs mokėti?
„Eurofound“ tyrime pabrėžiama, kad mokamos praktikos ne tik pritraukia motyvuotesnius studentus, bet ir signalizuoja, kad darbdavys yra rimtas, todėl dažniau baigiasi darbo pasiūlymu. Nors Lietuvoje dar visai neseniai apmokama praktika buvo išimtis, šiandien vis daugiau sektorių ją vertina kaip investiciją į būsimus darbuotojus.
„Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė atskleidžia, kad dažniausiai apmokamos praktikos atsiranda ten, kur studentas nuo pirmų savaičių kuria apčiuopiamą vertę: finansų analitikos, medijų technologijų, IT, tinklo inžinerijos ar infrastruktūros projektuose. Tokiose pozicijose atlygis dažnai siekia ar net viršija minimalią mėnesinę algą, nes praktikantai prisideda prie įmonės sėkmės, o ne tik stebi procesus iš šalies.
„Kartu tai reiškia ir daugiau nei pinigus – praktikantai įtraukiami į realius projektus, gauna vidinius mokymus, dirba su patyrusiais specialistais ir mokosi sprendimų priėmimo logikos, kurios neperduos jokie vadovėliai“, – sako D. Kasperavičienė. Šiuo metu „Telia“ studentams siūlo apie 15 apmokamų praktikos vietų IT ir tinklo inžinerijos srityse.
Negavę svajonių praktikos – rinkitės patirtį
Negavusiems vietos pageidaujamoje srityje ekspertė pataria rinktis aplinką, kurioje galima augti, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo pozicijas. „Jos kartais nuvertinamos, tačiau būtent čia yra intensyvi minkštųjų įgūdžių mokykla – nuo derybų ir konfliktų valdymo iki kokybiško sprendimų priėmimo. Tokie gebėjimai bus universali valiuta bet kurioje ateities profesijoje“, – sako D. Kasperavičienė.
Pasak „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovės, jaunam žmogui žengti į darbo rinką dažnai reiškia žengti į nežinomybę – studentai neretai jaučia įtampą dėl pirmo pokalbio, bijo suklysti, abejoja, ar pritaps komandoje. „Tai visiškai natūralu, tačiau būtent praktika gali tapti saugia erdve, kurioje galima mokytis, klysti, augti, o svarbiausia – pajusti, kad esi reikalingas ir auginti pasitikėjimą savimi. Todėl kokybiška praktika nėra formalumas – ji gali tapti lūžio tašku, sutvirtinančiu jauno žmogaus savivertę ir paklojančiu tvirtą pagrindą tolesnei karjerai“, – pabrėžia ji.
About the Author
