Vasario 22 d. visame pasaulyje minima Širdies vožtuvų ligų žinomumo diena primena apie vieną klastingiausių širdies sutrikimų, kuris ilgą laiką nerodo aiškių simptomų, tačiau progresuodamas sukelia viso organizmo veiklos sutrikimus. Specialistai pabrėžia, kad širdies vožtuvų ligos dažnai vystosi tyliai – žmogus metų metus gali jaustis pakankamai gerai, kol organizmo kompensaciniai mechanizmai išsenka, o pirmieji požymiai jau signalizuoja pažengusią ligos stadiją.
Pasak medikų, tokie simptomai, kaip dusulys, nuovargis ar spaudžiantis skausmas krūtinėje neretai nurašomi stresui ar perdegimui, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti širdies vožtuvų ligų signalai, kurių ignoruoti nevalia. Laiku atlikti tyrimai leidžia nustatyti problemą ankstyvoje stadijoje ir parinkti individualų gydymą, padedantį išvengti sunkių komplikacijų.
Tyliai progresuojanti liga
Širdies vožtuvų ligos yra struktūrinės širdies problemos, galinčios sutrikdyti ne tik širdies, bet ir viso organizmo veiklą. Pasak „Northway“ gydytojo kardiologo Kristijono Česo, esant vožtuvo angos susiaurėjimui, širdies raumuo turi dirbti intensyviau, dėl to storėja ir didėja, o esant vožtuvo nesandarumui – dalis kraujo grįžta atgal, taip ilgainiui perkraunant širdį ir sukeliant širdies veiklos sutrikimus.
„Dažniausiai vožtuvų pakitimai progresuoja lėtai ir gali būti be aiškių simptomų metų metus, nes širdis adaptuojasi atlikti sunkesnį darbą dėl papildomo kraujo tūrio ar padidinto slėgio. Simptomų atsiradimas rodo, jog širdies veikla sutriko ir kompensaciniai mechanizmai išseko“, – pažymi K. Česas.
Gydytojas įspėja, kad yra keli pagrindiniai simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti. Tai − dusulys, ypač fizinės veiklos metu ar vėliau net ramybės būsenoje, taip pat spaudžiantis skausmas krūtinėje bei sąmonės praradimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad simptomams progresuojant ir jiems pasireiškiant vis mažesnio fizinio krūvio metu, kartu ima varginti kojų patinimas ar dažnesnis širdies plakimas.
„Dusulys ir nuovargis, sąlygoti širdies veiklos sutrikimų, dažniausiai nėra susiję su kasdieniais stresoriais. Jie pasireiškia dažniau fizinės veiklos metu, tačiau gali varginti ir naktį, kuomet dėl oro trūkumo žmogus negali miegoti horizontalioje padėtyje. Tai jau pavojaus ženklas, galintis rodyti pažengusį širdies nepakankamumą“, – pabrėžia K. Česas.
Ne tik vyresnių žmonių liga
Pasak gydytojų, dažniausiai širdies vožtuvų ligos pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nes senstant audiniai natūraliai kinta, vožtuvai gali apkalkėti ir prarasti elastingumą. Riziką didina aukštas kraujospūdis, padidintas cholesterolis, reumatinės ligos, persirgtos infekcijos, taip pat rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba.
Vis dėlto, kaip pabrėžia gydytojas kardiologas K. Česas, širdies vožtuvų ligos nėra išskirtinai tik vyresnio amžiaus problema – jos pasitaiko ir vaikams, ir jauniems suaugusiesiems. To priežastys gali būti įgimtos širdies ydos, infekcinis endokarditas ar paveldėtos jungiamojo audinio ligos.
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, širdies ligų simptomai dažnai būna nuvertinami, nes žmonės linkę manyti, jog rimti sveikatos sutrikimai juos aplenks arba pasireikš tik vyresniame amžiuje.
„Širdies vožtuvų ligos, kaip ir daugelis kitų sveikatos problemų, ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus ir neatidėlioti profilaktinių patikrų. Laiku sureagavus galima išvengti komplikacijų ir išsaugoti gyvenimo kokybę“, – teigia ekspertas.
Kaip užbėgti ligai už akių
Auksiniu standartu širdies vožtuvų patologijai nustatyti laikomas širdies ultragarsinis tyrimas – echokardiografija, leidžianti įvertinti vožtuvų anatominius pakitimus ir jų poveikį širdies funkcijai. Papildomi tyrimai, įskaitant širdies kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą, suteikia dar daugiau tikslumo vertinant ligos stadiją.
Pasak gydytojų, šiandien Lietuvoje taikomos pažangiausios technologijos širdies vožtuvų ligų gydymui. Jei yda nedidelė ir nesukelia simptomų, taikomas periodinis stebėjimas, o atsiradus simptomams – medikamentinis gydymas.
„Esant pažengusioms ydoms vis dažniau taikomos minimaliai invazyvios procedūros, kurios leidžia išvengti atviros širdies operacijos ir sutrumpina sveikimo laiką. Tokiu būdu pacientai gali greičiau grįžti į įprastą gyvenimą, o sprendimą dėl gydymo priima kardiologų ir širdies chirurgų komanda, įvertinusi paciento būklę“, – pažymi K. Česas.
Specialistai primena, kad geriausias būdas užbėgti ligai už akių – profilaktika ir reguliarus širdies sveikatos stebėjimas. Jauniems žmonėms be rizikos veiksnių dažniausiai pakanka periodinių šeimos gydytojo patikrų, o vyresniems nei 60–65 metų rekomenduojama reguliariai apsilankyti pas kardiologą ir atlikti širdies ultragarsinį tyrimą.
„Šiuolaikinio gyvenimo ritmo nepakeisime, tačiau gyventojams svarbu profilaktiką paversti įpročiu – reguliariai tikrintis, stebėti rizikos veiksnius ir reaguoti į pirmuosius simptomus. Sveikatos draudimas gali padėti greičiau ir patogiau gauti specialistų konsultacijas bei reikalingus tyrimus, kad problemos būtų nustatytos laiku“, – sako A. Zinevičius.
Specialistai pabrėžia, kad laiku pastebėti simptomai, tiksliai nustatyta diagnozė ir kiekvienam pacientui pritaikyta gydymo strategija gali padėti išvengti sunkių širdies funkcijos sutrikimų ir komplikacijų.
About the Author
