Cheminiai akių nudegimai – viena sudėtingiausių oftalmologinių būklių, galinčių sukelti ilgalaikį regos funkcijos sutrikimą ar net aklumą. Tokios traumos dažnai patiriamos kasdienėje buityje – pavyzdžiui, valant namus, kai į akis netyčia patenka stiprūs vonios ar virtuvės valikliai, baliklis ar kanalizacijos valymo priemonės, taip pat gaminant maistą, kai akis pasiekia karšto aliejaus ar garų purslai.
Nors tradiciškai manoma, kad tokiais atvejais pažeidžiamas tik priekinis akies segmentas, naujausi tyrimai patvirtina, kad nudegimų metu, esant normaliam akispūdžiui, pažeidžiamos ir gilesnės akies struktūros – tinklainė bei regos nervas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Justina Skruodytė atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti cheminių akių nudegimų poveikį ir nustatyti visuomenės žinių apie chemines akių traumaslygį.
– Papasakokite, kas yra cheminiai akių nudegimai ir kas su jais dažniausiai susiduria.
– Cheminiai akių nudegimai – tai akių paviršiaus pažeidimai, atsirandantys, kai į akį patenka cheminės medžiagos, dažniausiai rūgštys arba šarmai. Pažeidimas gali įvykti tiek tiesiogiai patekus skysčiui ar kietosioms dalelėms į akį, tiek veikiant cheminių medžiagų garams, aerozoliams ar smulkių dalelių suspensijoms. Šios medžiagos gali greitai prasiskverbti į audinius ir sukelti ragenos, junginės bei gilesnių struktūrų pažeidimus, todėl tai laikoma viena pavojingiausių akių traumų formų. Su cheminiais akių nudegimais dažniausiai susiduria darbingo amžiaus asmenys, dirbantys pramonėje, statybose, taip pat buityje naudodami įvairius valiklius ar kitas kenksmingas medžiagas.
Patekus cheminei medžiagai į akį, ją būtina nedelsiant ir gausiai plauti vandeniu iš bet kurio prieinamo švaraus vandens šaltinio (vandentiekio, buteliuko ir pan.) ir kreiptis į gydymo įstaigą. Ankstyvas ir gausus plovimas (irigacija) yra svarbiausia pirmosios pagalbos priemonė, galinti reikšmingai sumažinti audinių pažeidimo gylį ir ilgalaikių komplikacijų riziką.
– Kas nutinka patyrus cheminį akių nudegimą, kokios galimos pasekmės?
– Patyrus cheminį akių nudegimą, cheminė medžiaga labai greitai pažeidžia akies audinius – junginę, rageną ar net gilesnes struktūras. Šarminės medžiagos pasižymi itin agresyvia eiga, nes jos prasiskverbia giliau į audinius, sukelia ląstelių membranų pažeidimą, audinių nekrozę. Rūgštys paveikia akies paviršiaus baltymus, ir dėl to formuojasi barjeras, ribojantis gilesnį cheminės medžiagos skverbimąsi. Dėl šios priežasties pažeidimas lokalizuojasi kontakto vietoje. Nors rūgštiniai pažeidimai paprastai apsiriboja paviršiniais audiniais, koncentruotos rūgštys gali sukelti reikšmingą ragenos ir junginės pažeidimą, uždegimą, ilgalaikį ar negrįžtamą regėjimo praradimą. Pasekmės gali būti nuo laikino regėjimo pablogėjimo iki aklumo.
Iš asmeninės klinikinės praktikos matau, kad cheminiai akių nudegimai dažnai įvyksta naudojant įvairias buitinės ir pramoninės chemijos priemones. Dažniausiai juos sukelia akumuliatorių rūgštis, balikliai, skalbikliai, kanalizacijos vamzdžių valikliai, trąšos, metalo priežiūros bei rūdžių šalinimo priemonės, dažų valikliai, dezinfekantai, šlapias cementas ir kitos kenksmingos medžiagos. Pavyzdžiui, medžiams balinti naudojamos kalkės yra stiprios šarminės medžiagos, tačiau jų keliamas pavojus dažnai neįvertinamas, todėl pavasario ir rudens sezonais neretai nustatomi didelio laipsnio šarminiai nudegimai. Tokie pažeidimai gali lemti sunkias komplikacijas ir ilgalaikius regėjimo sutrikimus. Nors šių priemonių kasdienėje veikloje išvengti neįmanoma, svarbu laikytis saugos reikalavimų ir dirbant su cheminėmis medžiagomis naudoti asmenines apsaugos priemones, ypač apsauginius akinius ar veido skydelius.
– Ar, Jūsų nuomone, visuomenė pakankamai informuota ir žino, kokiais atvejais galima patirti cheminį akių nudegimą?
– Vertinant visuomenės informuotumą apie chemines traumas, galima teigti, kad jis yra ribotas. Nors dauguma žmonių suvokia, kad cheminės medžiagos gali būti pavojingos akims, praktikoje rizika dažnai nuvertinama, ypač buitinėje aplinkoje. Cheminiai akių nudegimai neretai patiriami naudojant valiklius, dezinfekantus ar kitas agresyvias buitinės chemijos priemones, taip pat darbo vietose nesilaikant saugos reikalavimų. Dėl to nemaža dalis traumų įvyksta atsitiktinai, nors jų būtų galima išvengti taikant paprastas apsaugos priemones ir didinant visuomenės informuotumą apie cheminių akių nudegimų riziką bei prevenciją.
– Kaip nuo tokių atvejų apsisaugoti? Kokias rekomendacijas galėtumėte pateikti visuomenei?
– Cheminių akių nudegimų galima išvengti taikant paprastas, tačiau veiksmingas prevencines priemones tiek darbo, tiek buitinėje aplinkoje. Dirbant su cheminėmis medžiagomis būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, apsauginius akinius ar veido skydelius, laikytis saugos instrukcijų ir vengti tiesioginio kontakto su agresyviomis medžiagomis.
Nemaža dalis traumų įvyksta buityje, naudojant buitinės chemijos priemones, todėl svarbu didinti visuomenės informuotumą apie galimą riziką ir saugų šių priemonių naudojimą.
Buityje svarbu suprasti, kad net įprasti valikliai ar dezinfekantai gali sukelti rimtus akių pažeidimus, todėl juos naudojant reikėtų dirbti atsargiai ir vengti tiesioginio kontakto su akimis. Be to, svarbus visuomenės švietimas apie pirmąją pagalbą. Patekus cheminei medžiagai į akį, ją būtina nedelsiant gausiai plauti vandeniu ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, nes ankstyva ir tinkama reakcija gali reikšmingai sumažinti audinių pažeidimo ir ilgalaikių komplikacijų, įskaitant regėjimo praradimą, riziką.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kontaktinių lęšių dėvėjimas nėra patikima akių apsaugos nuo cheminių pažeidimųpriemonė. Nors pavieniais atvejais kontaktiniai lęšiai gali veikti kaip mechaninis barjeras ir laikinai sumažinti tiesioginį cheminės medžiagos kontaktą su ragena, dažniau jie sulaiko cheminę medžiagą akies paviršiuje ir pailgina jos poveikį, taip padidindami audinių pažeidimo riziką. Todėl patekus cheminei medžiagai į akį, kontaktinius lęšius būtina kuo greičiau pašalinti ir nedelsiant pradėti gausiai plauti akį.
About the Author
