Dirbtinio intelekto (DI) plėtra sparčiai keičia požiūrį į duomenų centrus – infrastruktūrą, kuri maitina šiuolaikinę skaitmeninę ekonomiką. Didžiosios technologijų bendrovės vis garsiau svarsto, ar Žemėje dar ilgai pakaks energijos ir vietos augantiems skaičiavimo poreikiams. Neatsitiktinai pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie duomenų centrų perkėlimą į kosmosą – kaip apie ilgalaikę, dar labai brangią, bet teoriškai įmanomą išeitį.
„Kai kurie technologijų ir kosmoso pramonės lyderiai mano, kad antžeminiai duomenų centrai ilgainiui susidurs su neįveikiamais apribojimais – elektros trūkumu, vandens išteklių problema ir augančiomis sąnaudomis. Todėl vis garsiau svarstoma alternatyva, dar neseniai atrodžiusi kaip mokslinė fantastika: duomenų centrai kosmose“, – sako „Telia“ verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas Vytautas Bučinskas.
Lapkritį „Google“ pranešė vystanti projektą „Suncatcher“ – kosminio duomenų centro koncepciją, kurios pirmieji bandomieji skrydžiai planuojami 2027 metais. Neseniai vykusioje konferencijoje Elonas Muskas teigė, kad per artimiausius penkerius metus kosminiai duomenų centrai taps pigiausia dirbtinio intelekto mokymo vieta. Palaikymą šiai vizijai taip pat išsakė „Amazon“ ir „Blue Origin“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas bei „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas.
Šios vizijos šalininkai teigia, kad orbitoje veikiančius duomenų centrus būtų galima maitinti beveik nuolatine saulės energija, kosmose nėra debesų, kurie galėtų ją užstoti. Taip pat būtų galima išnaudoti neribotus kosmoso plotus statyboms ir išvengti dalies aplinkosaugos ribojimų. Didžiosios technologijų bendrovės jau investuoja šimtus milijardų dolerių į naujos kartos duomenų centrus, o kosminių sprendimų idėja, anot ekspertų, teoriškai galėtų tapti realybe per kelis ateinančius dešimtmečius.
„Vis dėlto net ir didžiausi optimistiniai vertinimai pripažįsta – šiandien kosminiai duomenų centrai yra pernelyg brangūs ir techniškai sudėtingi. Medžiagų gabenimas į kosmosą, radiacijos poveikis, aušinimo iššūkiai ir infrastruktūros priežiūra reiškia, kad artimiausiais metais pasaulis vis tiek remsis sprendimais, kurie nuleisti ant žemės. Todėl pagrindinis klausimas šiandien – kaip kurti duomenų centrus taip, kad jie būtų tvarūs, efektyvūs ir strategiškai prasmingi“, – teigia V. Bučinskas.
Būtent čia Lietuva renkasi pragmatišką kryptį. Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Vilniaus pašonėje, Raisteniškėse, pradeda naujo duomenų centro statybas, į kurias investuoja 26 mln. eurų. Planuojama, kad 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras leis verslui saugoti svarbiausius savo duomenis itin patikimoje aplinkoje Lietuvoje ir stiprins šalies skaitmeninę nepriklausomybę.
„Diskusijos apie duomenų centrus kosmose parodo, kokie didžiuliai poreikiai mūsų laukia ateityje. Tačiau šiandien svarbiausia – kurti atsparią ir tvarią infrastruktūrą čia, ant žemės. Lietuva turi visas galimybes tai padaryti efektyviai ir atsakingai“, – sako V. Bučinskas.
Naujasis duomenų centras bus integruotas į „Telia“ infrastruktūros tinklą ir optiniu ryšiu sujungtas su dviem jau veikiančiais centrais Vilniuje. Ryšio stabilumą suteiks dvi nepriklausomos optinių linijų trasos, atvestos iš skirtingų geografinių krypčių.
Pastatas projektuojamas moduliniu principu: pirmajame etape bus įrengta daugiau nei 400 serverių spintų, o ateityje pajėgumą bus galima padvigubinti netrikdant centro veiklos. Didelis dėmesys skiriamas ir tvarumui – centras naudos tik atsinaujinančią elektros energiją, perteklinę serverių šilumą planuojama panaudoti šildymui, o projektas jau gavo tarptautinį BREEAM sertifikato.
Kol kosminiai duomenų centrai lieka ateities vizija, Lietuva jau šiandien investuoja į sprendimus, kurie leidžia augti skaitmeninei ekonomikai tvariai, saugiai ir strategiškai – ant žemės.
About the Author
