Vilnius, Lietuva – Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ pristato naują tyrimą, atskleidžiantį plataus masto sukčiavimo schemą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose, kurios metu buvo apsimetama „Interpol“, „Europol“, nacionaline „kibernetine policija“, Europos Centriniu Banku bei kitomis institucijomis, siekiant pakartotinai apgauti investicinio sukčiavimo aukas.
Per metus buvo paskelbta daugiau nei 50 000 reklamų apie tariamas „kompensacijų programas”. Jose teigta, kad institucijos esą konfiskavo milijonus eurų iš nesąžiningų brokerių ir grąžina lėšas nukentėjusiems asmenims. Iš tikrųjų reklamos nukreipdavo vartotojus į suklastotas interneto svetaines, skirtas rinkti asmens duomenis ir reikalauti išankstinių mokėjimų, prisidengiant kompensacijų administravimu.
Ryšių reguliavimo tarnyba pernai kovo mėnesį “Debunk.org” suteikė patikimo pranešėjo statusą. Didelės platformos privalo reaguoti į patikimų pranešėjų teikiamas ataskaitas, bei imtis veiksmų, kad apsaugoti vartotojus.
Iš viso identifikuotos 50 426 reklamos, kurios buvo parodytos mažiausiai 52 mln. beveik visose ES valstybėse narėse įvairiomis kalbomis – daugiausia rusų ir anglų, taip pat lenkų, vokiečių, ispanų, italų, prancūzų ir kitomis.
Nors reklamos buvo pateikiamos kaip skirtingų organizacijų, teisinių bendrovių ar kompensacinių fondų iniciatyvos, analizė atskleidė pasikartojančius požymius, leidžiančius jas sieti su koordinuota sukčių valdoma kampanija. Tie patys reklamos užsakovų profiliai finansavo tūkstančius reklamų, nuolat keičiant pavadinimus ir vizualinę tapatybę. Identiški interneto svetainių šablonai ir žinutės buvo naudojami šimtuose domenų. Iš viso tyrimo metu nustatyti 459 domenai ir daugiau nei 1 100 susijusių puslapių.
Reklamose buvo teigiama, kad institucijos įvykdė plataus masto tarptautines operacijas, įšaldė banko sąskaitas ir konfiskavo kriminalinių tinklų lėšas. Vartotojai buvo kviečiami pasitikrinti, ar jų vardai yra „kompensacijų sąrašuose“ arba „aukų duomenų bazėse“, bei pateikti paraišką lėšų grąžinimui per ribotą laiką. Įvedus vardą, telefono numerį ir informaciją apie patirtus nuostolius, su asmenimis susisiekdavo asmenys, prisistatantys teisiniais patarėjais ar teisėsaugos atstovais. Norint atgauti lėšas, reikalaujama sumokėti „administracinius“, „teisinius“ ar „patikros“ mokesčius. Vietoje lėšų susigrąžinimo aukos patirdavo pakartotinį santaupų išviliojimą.
Tyrimas rodo aiškų veikimo modelį: reklamos dažnai buvo trumpalaikės – veikė vos kelias valandas ar dienas, po to pakeičiamos naujomis. Pašalinus vieną puslapį ar domeną, netrukus atsirasdavo kitas, su nežymiai pakeistu pavadinimu ar vizualine tapatybe. Šis ciklas sukčiams leidžia tęsti veiklą net ir po atskirų paskyrų ar svetainių pašalinimo.
Pateikus pranešimus „Meta” platformai, buvo pašalinti 1 139 Facebook puslapiai. Tyrimas pažymi, kad pašalinimai dažnai vykdavo tik po to, kai reklamos jau būdavo pasiekusios didelę auditoriją. Galimybė greitai kurti naujus puslapius ir domenus leido sukčiams išlaikyti veiklos modelį nepaisant pakartotinių ribojimų.
„Ši schema daro didelę ekonominę žalą, piliečiai gali prarasti viso gyvenimo santaupas“, – teigia „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas. „Nusikaltėliai sistemingai vagia tokių institucijų kaip Interpolas, Europolas ar nacionalinė kibernetinė policijas pavadinimus, logotipus ir vizualinę tapatybę. Taip ne tik apvagiami piliečiai, tačiau ir silpninamas visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Žmonėms tampa vis sunkiau atskirti tikrus pranešimus nuo sukčiavimo.“
Ataskaitoje pabrėžiama svarbi žinia visuomenei: jokia tarptautinė policijos organizacija, ES institucija ar nacionalinė kibernetinė policija nevykdo kompensacijų programų per socialinių tinklų reklamas ir nereikalauja mokesčių už konfiskuotų lėšų išmokėjimą.
Nuo investicinio sukčiavimo nukentėjusiems asmenims rekomenduojama kreiptis tik į oficialias vartotojų teisių apsaugos ir nacionalines finansų rinkų priežiūros institucijas arba teisėsaugą. Bet kokia reklama, žadanti garantuotą lėšų susigrąžinimą ir reikalaujanti išankstinio mokėjimo, turėtų būti vertinama itin atsargiai.
Visą ataskaitą galima rasti „Debunk.org“ svetainėje.
Apie „Debunk.org“
Lietuvoje įsikūręs dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ yra nepriklausoma technologijų organizacija ir NVO, tirianti dezinformaciją, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija (FIMI) bei vykdanti edukacines medijų raštingumo programas 22 šalyse. Kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis įstaigomis, rinkimų metu „Debunk.org“ vykdo stebėseną bei analizę visoje Europoje, taip pat Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.
2025 m. „Debunk.org“ pradėjo rengti internetinius mokymus FIMI analitikams ir specialistams, kuriuose naudojamos pažangios priemonės bei metodikos darbui šioje srityje – „Debunk.org Academy“ (https://academy.debunk.org/).
„Debunk.org“ analizės ne kartą cituotos tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, įskaitant „The Economist“, „Deutsche Welle“, „The Times“, „Der Spiegel“, „The Financial Times“ ir kt.
About the Author
