VDI informuoja, kad darbo ginčų komisijoje tarp dažniausių reikalavimų atleidimo iš darbo bylose – reikalavimas pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, t. y. savo noru.
VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė atkreipia dėmesį į kasacinio tesimo praktiką – svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Skyriaus vedėja pažymi, kad neleistina įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi. Vertinant, ar darbuotojas iš tiesų siekė nutraukti darbo santykius, atsižvelgiama į visumą reikšmingų aplinkybių: darbuotojo valios pareiškimo aplinkybes, jo formą bei kitus konkrečiai bylai svarbius duomenis.
I. Janukevičienė ragina darbdavius užtikrinti, kad darbuotojo valia dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį susiformuotų laisvai, be neteisėtos įtakos.
Paminėtinas Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2702-587/2025. Tarp šalių kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Darbuotojos teigimu, ji neplanavo ir nenorėjo išeiti iš darbo, tačiau jai buvo pranešta, kad bendrovė nuo kitos dienosstabdys arba nutrauks veiklą, todėl parašė prašymą išeiti iš darbo. Darbdavio atstovai jai pasiūlė vienintelį variantą – pasirašyti jau parengtą prašymą dėl atleidimo. Be to, tam buvo jau paruošti ir prašymų atleisti iš darbo savo noru blankai, taip pat ir direktoriaus įsakymas dėl atleidimo, ant kurio darbuotoja iš karto užrašė „sutinku“.
Teismas nurodė, kad kelių valandų terminas, sprendžiant atleidimo iš darbo klausimą, darbdaviui aiškinant, jog darbo apimtys mažėja ar jo nėra, taip pat gali būti traktuojamas kaip darbdavio psichologinis spaudimas ir, akivaizdu, kad toks terminas, t. y. kelios valandos, darbuotojui yra per trumpas apsispręsti priimti sau naudingą sprendimą, įsigilinti į situaciją bei teisės aktus.
Teismas sprendė, kad darbuotoja neturėjo iš anksto apgalvotos ir laisvai susiformavusios valios išeiti iš darbo savo noru. Įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma teismui sudarė pagrindą išvadai, kad darbuotoja iš netikėtumo ir susijaudinimo rašė jai diktuojamą tekstą, tinkamai neįvertinusi ir iki galo nesuvokdama kilsiančių teisinių pasekmių, o darbdavys pasinaudojo tokia situacija, nesuteikė laiko darbuotojai viską ramiai apsvarstyti, pasikonsultuoti su teisininkais.
Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir darbo ginčų komisija, atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.
Kontaktams:
mob. + 370 698 73 025
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius
About the Author
