Kontrabandiniai balionai, dezinformacija Rusijos karo prieš laisvą Ukrainą atžvilgiu, stichinės šalnos ar kita krizinė padėtis – kiekvienoje itin sudėtingoje situacijoje akys krypsta į Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC). Ką reiškia čia dirbti – būti online 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę? Apie tai, kodėl pasirinko darbą NKVC, kiek laisvo laiko turi ir kaip kiekvienas galime prisidėti prie savo valstybės kūrimo, pasakoja NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta.
Dariau, papasakok, kaip pradėjai dirbti Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniame krizių valdymo centre?
2022 m. lapkritį pradėjau dirbti Vyriausybės kanceliarijoje. Tuo metu čia vyko NKVC steigimo darbai. Džiaugiuosi, kad galėjau pridėti ranką prie šio centro kūrimo. Žinoma, veikimo modelis, įstatyminė bazė jau buvo parengti atsižvelgiant į geriausias pasaulines (ypač Izraelio, Skandinavijos valstybių) praktikas, tačiau teko prisidėti rengiant padalinių, pareigybių aprašymus ir kitus likusius teisinius aspektus.
Kai viskas buvo paruošta, 2023 m. pradėjo veikti NKVC, kuriame ir dirbu nuo pat pirmųjų dienų.
Kaip įsivaizdavai darbą NKVC? Kaip pasikeitė centras per pirmuosius jo veiklos metus?
Pradėdamas dirbti NKVC, žinoma, tikėjausi, kad galėsiu prisidėti prie Lietuvos saugumo. Prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl ko grįžau dirbti valstybei: kilus grėsmei mūsų valstybei, visuomenei, kiekvieno iš mūsų šeimai norėjau padėti stodamas į kovą su šia grėsme.
Kadangi dirbu NKVC nuo pat pirmų dienų, gerai matau, kaip šis centras evoliucionuoja, kaip diegiami veiklos pokyčiai, kurie mūsų darbą daro efektyvesnį ir leidžia dar labiau prisidėti prie krizių Lietuvoje užkardymo bei suvaldymo.
Kaip atrodo Tavo darbo diena?
Priklauso nuo to, ar tai yra darbo diena nuo pirmadienio iki penktadienio, ar tai darbo diena šeštadienį-sekmadienį. (šypsosi) Dirbant NKVC ir būnant atsakingam už krizių komunikaciją, dezinformacijos monitoringą, bendradarbiavimo tarp valstybės įstaigų komunikatorių koordinavimą, darbo diena tęsiasi nuo pirmadienio iki sekmadienio 24 valandas per parą.
Taigi, tai nėra įprastinė darbo diena – tai yra gyvenimas. Ir, tiesą sakant, kai man naršant telefone žmona klausia „ar vėl dirbi?“, dažniausiai atsakymas būna „taip“. Nepaisant to, manau, kad tai pats įdomiausias darbas, kokį Lietuvoje gali dirbti žmogus, besispecializuojantis krizių komunikacijoje. Manau, būtų sudėtinga rasti ką nors įdomiau ne tik Lietuvoje, bet ir žiūrint plačiau.
Kur savo darbe matai didžiausią prasmę?
Šiame darbe tu labai gerai matai to, ką darai, prasmę. Tai nėra darbas dėl pinigų ar kitų materialinių dalykų. Tai darbas dėl prasmės – dėl Lietuvos, visos visuomenės ir dėl savo paties šeimos saugumo.
Kiekvienos krizinės situacijos komunikacija ir mūsų komandos dalyvavimas valdant vieną ar kitą krizinę padėtį nėra viešieji ryšiai ar pasakojimas apie tai, kas vyksta ar įvyko. Tai realus dalyvavimas valdant krizę, teikiant rekomendacijas visuomenei, užtikrinant, kad visos susijusios institucijos komunikuotų vieningai ir nekiltų panika, kad būtų apsaugotos žmonių gyvybės, jų turtas.
Tai, kad darydamas tai, ką sugebi geriausiai, padedi Lietuvai, yra didžiausia prasmė.
Kokie didžiausi Tavo darbo iššūkiai?
Išlaikyti šaltą protą ir humoro jausmą, kai tenka priimti pamatuotus sprendimus net ir labai karštose situacijose. (šypsosi) Žinoma, iššūkių kyla koordinuojant komandos veiklą, bet labai džiaugiuosi dirbdamas su žmonėmis, kurie ne tik yra tikri profesionalai, bet ir moka dirbti su humoru. Kalbu ne tik apie NKVC komandą, bet ir kolegas iš kitų institucijų.
Tikriausiai yra tekę susidurti su samprata, kad biudžetininkai, biurokratai tik geria kavą, lėtai dirba, jokio atsakymo iš jų anksčiau nei po mėnesio ir nesitikėk… Ką manai apie šį mitą? Kaip, Tavo manymu, savo darbus iš tiesų atlieka dėl valstybės ir jos žmonių dirbantys kolegos?
Taip, mes geriam kavą tiek namie, tiek darbe. Bet ramaus savaitgalio ryto kava – retenybė dirbant NKVC. Mes gyvename darbu. Manau, kad visi NKVC kolegos yra atsidavę darbui. Kaip juokauja mūsų vadovas Vilmantas Vitkauskas, NKVC darbas nuotoliu taip pat įmanomas… savaitgaliais. (šypsosi)
Nuo NKVC vadovo, turinčio didžiulę patirtį kovos su grėsmėmis lauke, iki kitų LRVK kolegų – čia dirba autoritetingi profesionalai. Čia dirbame ne tik profesionaliai, bet ir greitai: nespėji parašyti laiško ir jau gauni atsakymą – nesvarbu, ar tai būtų diena, ar vakaras, ar savaitgalis.
Ar nuolat dirbdamas randi laisvo laiko? Kaip ilsėtis nuolat būnant online?
Taip, turiu naują laisvo laiko praleidimo būdą. Žmona vasarą padovanojo naują grilį. Kaip ji juokauja, tai turbūt geriausias pirkinys mūsų istorijoje, nes… pradėjau gaminti valgyti. (juokiasi)
Tai pakankamai geras laisvalaikio praleidimo būdas. Viena vertus, per labai trumpą laiko tarpą gali pasiekti gerą rezultatą. Kita vertus, kol lauki to rezultato, turi puikią progą pažiūrėti, kas vyksta Lietuvoje, žiniasklaidoje, darbinėse susirašinėjimo grupėse ir kt.
Be abejo, man laisvalaikis yra šeima – du nuostabūs vaikai, dėl kurių ir esu pasirinkęs savo kelią – tarnauti Lietuvai, didinti jos saugumą, ramybę. Kai matai tuos du laimingus veidus, kai palygini jų vaikystę su savąja Lietuvai einant nepriklausomybės link, supranti, kad dirbi tam, jog jie ir ateityje laimingai gyventų laisvoje Lietuvoje, čia matytų savo atžalų šypsenas.
Šiemet atkurtai Lietuvai – 108-eri. Kokie 3 vykdomosios valdžios sprendimai, Tavo manymu, buvo reikšmingiausi, svarbiausi per šiuos prabėgusius metus ir kodėl?
Pajuokaujant galiu pasakyti – labai džiaugiuosi, kad buvo įsteigtas NKVC ir kiek daug su kolegomis iš kitų institucijų jau spėjome nuveikti, kad Lietuva būtų atsparesnė krizėms ir grėsmėms. (šypsosi)
Bet labiau norėtųsi kalbėti ne apie valdžios sprendimus, o apie mus kaip visuomenę, tautą ir tai, ką mes sugebėjome nuveikti. Nei Vasario 16-oji, nei Kovo 11-oji nebūtų įvykusios be visos mūsų tautos apsisprendimo. Nepriklausomybė, kovos dėl laisvės – tai didžiausias mūsų laimėjimas.
Kiti labai svarbūs mūsų laimėjimai – stojimas į stipriausią pasaulio karinį aljansą NATO ir Lietuvai svarbius žingsnius padėjusią įveikti Europos Sąjungą. Jei anksčiau su pavydu stabėdavome visur keliaujančius, laisvus užsieniečius, tai šiandien patys tokie esame ir gyvename vienoje sparčiausiai ekonomiškai besivystančių valstybių. Visa tai nebūtų įmanoma be NATO ir ES.
Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie savo aplinkos, savo valstybės kūrimo?
Kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, visi mes, kurie mylime Lietuvą, kuriems ji brangi, kuriems rūpi valstybės nepriklausomybė ir jos ateitis, ieškojome, kaip padėti Ukrainai apsaugoti mūsų visų laisvę.
Ką turim daryti, kai aplink įtampa, kai aplink žmonės nežino, ko griebtis? Vienas iš racionaliausių pasiūlymų yra posakis: daryti tai, ką geriausiai moki. Darydamas tai, ką geriausiai moki – tiek valstybės tarnyboje, tiek versle, tiek bet kurioje kitoje srityje – prisidedi prie valstybės klestėjimo, augimo, bendruomeniškumo. Jei to neužtenka, jei turi laisvesnio laiko, gali rinktis Lietuvos Šaulių sąjungą, Raudonąjį kryžių ar kitas organizacijas, kuriose galėtum dar geriau save realizuoti. O svarbiausia – mylėti savo nuostabią šalį, kurioje gyvename, savo tautą, kalbą, papročius ir, be abejo, palaikyti Ukrainą. Turime savo darbu ar kita veikla kovoti, kad tokia imperialistinė valstybė kaip Rusija turėtų kuo mažiau pajėgumų ar galimybių net pagalvoti apie kokią nors invaziją į kitas valstybes.
1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos valstybę atkūrė drąsūs žmonės, pasirinkę laisvę ir prisiėmę atsakomybę už bendrą tautos ateitį. Jų ištikimybė laisvės idėjai tapo pamatu valstybei, kurią kuriame iki šiol. Todėl šiais metais Vyriausybės kanceliarija Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kviečia minėti šūkiu „Atkurtai Lietuvai 108: ištikimi laisvei“. Ši data žymi ne tik Lietuvos pažangą per 108-erius metus, Vyriausybės ir kiekvienos ministerijos indėlį į šią pažangą, svarbius sprendimus bei reikšmingus darbus, bet ir žmonių – kiekvieno iš mūsų – profesinį bei asmeninį įnašą į valstybės gerovę. Šiandien Lietuvą stiprina kiekvienas, kuris mokosi, dirba, kuria, gydo, moko, saugo, padeda ar tarnauja.
Minėdami 108-ąjį Lietuvos valstybės atkūrimo gimtadienį – brandžios, demokratiškos, atsakingos ir į ateitį žvelgiančios valstybės – nepamirškime, kad kiekvienas savo prasmingu darbu, pagalba bendruomenei, galime stiprinti Lietuvą.
About the Author
