Dirbtinis intelektas (DI) Lietuvoje nebėra nei miglota ateities vizija, nei tik inovacijų ekspertų darbo įrankis. Jis kasdien veikia mūsų telefonuose, kompiuteriuose, televizoriuose ir net išmaniuosiuose laikrodžiuose. Bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa atskleidė paradoksą: reikšminga dalis žmonių vis dar teigia DI nenaudojantys. Ir tai rodo ne technologijos trūkumą, o suvokimo spragą.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo prognozes, net 3 iš 4 įmonių artimiausiais metais planuoja diegti DI sprendimus. EY tyrimo duomenimis, 88 proc. viso pasaulio darbuotojų jau dabar naudoja DI kasdienėms užduotims atlikti.
Tuo metu „Samsung“ užsakymu atliktas bendrovės „Norstat“ tyrimas rodo, kad Baltijos šalių gyventojai dirbtinį intelektą vertina kaip naudingą įrankį darbui, studijoms ir kasdieniam gyvenimui. Lietuviai DI savo išmaniuosiuose telefonuose naudoja dažniausiai (31 proc. apklaustųjų, palyginti su 15 proc. Latvijoje ir 23 proc. Estijoje).
Tačiau statistika atskleidžia ne tik augantį DI naudojimą, bet ir savotišką suvokimo spragą. Būtent čia „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė įžvelgia paradoksą – žmonės kone kasdien naudojasi DI, tačiau patys to nepastebi.
„Kai žmonių paklausiame, ar jie naudojasi dirbtiniu intelektu, teigiamai atsako mažiau nei pusė. Tačiau pradėjus vardinti konkrečias funkcijas – automatinį teksto taisymą, vertimą, balso asistentus, išmanias orų prognozes ar nuotraukų redagavimą – paaiškėja, kad jomis naudojasi 9 iš 10 respondentų. Tai rodo, kad DI jau tampa nebepastebima infrastruktūra. Dirbtiniu intelektu šiandien naudojamės taip pat natūraliai kaip elektra ar internetu – jo nebeakcentuojame, o tiesiog pasitelkiame jo suteikiamas galimybes“, – teigia E. Tamelytė.
DI – vertingiausias, kai palengvina rutiną
BCG ir Harvardo tyrėjai skaičiuoja, kad tinkamai taikomas DI gali padidinti darbo kokybę ir efektyvumą apie 40 proc. Taip pat ir Baltijos šalių gyventojai dažniausiai įvardija, kad svarbiausia dirbtinio intelekto vertė yra sutaupytas laikas.
„Dažnai kalbėdami apie dirbtinį intelektą akcentuojame greitį – esą jis leidžia užduotis atlikti sparčiau. Tačiau dirbti greičiau galime ir be DI. Tikroji vertė atsiranda tada, kai technologija perima rutiną – susitikimų santraukų rengimą, informacijos struktūravimą ar pasikartojančias administracines užduotis – ir žmogui lieka daugiau erdvės mąstyti strategiškai, kurti bei analizuoti“, – pabrėžia E. Tamelytė.
Ši tendencija pastebima ne tik darbo aplinkoje – DI vis dažniau naudojamas ir mokymuisi. Pasaulyje net 86 proc. studentų pasitelkia šias technologijas, nors dalis vis dar abejoja, ar tai etiška.
„Praktika rodo, kad DI tampa patikimu pagalbiniu įrankiu stengiantis įgyti naujų žinių: jis padeda struktūruoti informaciją, aiškintis sudėtingas temas ir efektyviau pasiruošti atsiskaitymams. Šiandien nebeturėtume kelti klausimo „ar naudoti DI“, verčiau klauskime „kaip jį naudoti atsakingai ir prasmingai“, – teigia „Samsung“ komunikacijos vadovė.
Žvelgiant į ateitį, Baltijos šalių gyventojai labiausiai tikisi, kad dirbtinis intelektas prisidės prie kasdienio produktyvumo, darbo efektyvumo ir sveikatos stebėjimo sričių.
DI mūsų kišenėje
Pasaulyje dirbtinis intelektas itin sparčiausiai integruojamas į asmeninius įrenginius, o Baltijos šalių tyrimas rodo, kad DI dažniausiai naudojamas būtent išmaniuosiuose telefonuose.
Pasak E. Tamelytės, tai paaiškina, kodėl ši technologija taip greitai tampa kasdienybės dalimi: ji veikia įrenginyje, kuris visada yra šalia, ir sprendžia labai konkrečias, praktines užduotis.
„Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy“ telefonuose dirbtinis intelektas leidžia vienu gestu gauti informaciją apie bet kokį ekrane matomą objektą naudojant „Circle to Search“ funkciją, realiu laiku versti pokalbius ar žinutes su „Live Translate“, o pasitelkus „Note Assist“ ar „Transcript Assist“ – automatiškai kurti tekstų santraukas, užrašus ar pokalbių išklotines.
Vis dažniau DI funkcijos persikelia ir į sveikatos stebėjimą – sritį, kurioje Baltijos šalių gyventojai tikisi vienos didžiausių DI naudų ateityje.
„Technologijos tampa prasmingos tada, kai jos padeda žmogui geriau suprasti save. Jei anksčiau laikrodis gebėdavo tik skaičiuoti žingsnius, šiandien jis gali parodyti ryšį tarp miego kokybės ir patiriamo streso. Tai jau nebe duomenys, tai įžvalgos. O įžvalgos leidžia priimti geresnius sprendimus – kada pailsėti, kada sumažinti tempą, kaip pasirūpinti savimi anksčiau nei atsiranda rimtesni simptomai“, – sako E. Tamelytė.
Vis mažiau pastebimas, bet vis naudingesnis
Pasak „Samsung“ atstovės, dabartinį DI vystymosi etapą galima apibūdinti kaip virsmą, kai technologiją pradedame pastebėti vis rečiau, tačiau ji tampa vis aktyvesniu pagalbininku.
„Ateities technologijos nebus tos, kurios pasiūlys daugiausia funkcijų. Laimės tie sprendimai, kurie geriausiai prisitaikys prie žmogaus gyvenimo ritmo ir dirbs fone. Tačiau čia labai svarbus ir pasitikėjimas. Kuo daugiau DI geba, tuo svarbiau, kad jautrūs duomenys būtų apsaugoti ir apdorojami atsakingai“, – teigia E. Tamelytė.
Be to, svarbu suprasti, kad dirbtinio intelekto revoliucija vyksta ne laboratorijose, o čia pat, mūsų kasdienybėje.
„Sudėtingi DI procesai palaipsniui tampa nematomi, o mes galime džiaugtis to privalumais – daugiau laisvo laiko, mažiau rutininių užduočių ir didesne kūrybine laisve. Būtent toks DI pritaikymas šiandien yra viena svarbiausių dirbtinio intelekto plėtros krypčių – tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje“, – reziumuoja E. Tamelytė.
About the Author
