Viena didžiausių Lietuvos maitinimo sektoriaus bendrovių – Amber Food grupė, valdanti 9 restoranų prekinius ženklus 12-oje šalies miestų, skelbia preliminarius 2025 metų veiklos rezultatus. Grupės apyvarta per metus išaugo 15 proc. – nuo 50,7 mln. iki 58 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 900 tūkst. eurų. Prieš metus grupė fiksavo apie pusės milijono eurų nuostolį.
Vertindamas pasiektus rezultatus, grupės vadovas ir vienintelis akcininkas Gediminas Balnis pabrėžia, kad jie dar neatspindi stabilios rinkos situacijos. 55 restoranų tinklo vidutinė pelno marža siekė vos 1,55 proc. – tai, pasak jo, itin žema riba verslui, veikiančiam sparčiai augančių kaštų ir didelės mokestinės naštos sąlygomis.
Rinkos augimas nelygus tvariai plėtrai
Nors Amber Food grupės apyvartos augimas reikšmingai viršijo bendrą maitinimo sektoriaus augimą, kuris 2025 m. siekė apie 5,9 proc., G. Balnis atkreipia dėmesį į struktūrines rinkos problemas. Pasak jo, Lietuvos maitinimo sektorius palaipsniui praranda įvairovę – veiklą nutraukia mažesni, šeimų valdomi restoranai bei užsienio restoranų tinklai, o tai ilgainiui silpnina visą gastronominę ekosistemą ir šalies patrauklumą.
„Veiklą pavyko optimizuoti ir stabilizuoti, tačiau plėtra Lietuvoje išlieka rizikinga – tam įtakos turi infrastruktūros pokyčiai, svyruojantys lankytojų srautai ir dažni teisinės aplinkos pasikeitimai“, – teigia vadovas.
Augantys kaštai ir mokestinė našta
Praėję metai grupei buvo skirti veiklos efektyvumo didinimui: peržiūrėtas prekinių ženklų portfelis, uždarytos nuostolingos vietos, o tinklą papildė 4 nauji „Katpėdėlė“ restoranai. Pasak G. Balnio, finansinis rezultatas pasiektas ne palankių rinkos sąlygų, o dėl griežtos vidinės disciplinos ir patyrusios komandos.
Papildomą spaudimą verslui, anot jo, ir toliau daro pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lygis, pandemijos laikotarpio finansiniai įsipareigojimai, didėjanti minimali mėnesinė alga, nauji mokesčiai bei augančios susijusių paslaugų – apsaugos, valymo ir logistikos – sąnaudos. Prie to prisideda ir kylanti nuoma bei nekilnojamojo turto verčių perskaičiavimas, kai kuriais atvejais padidinęs mokestinę naštą dvigubai.
Sėkmės projektai ir tarptautinis kontekstas
Vienu ryškiausių praėjusių metų sėkmės pavyzdžių tapo „Baltojo tilto Food Hall“ Vilniuje, kur Amber Food grupė valdo 4 iš 11 restoranų. Šioje lokacijoje bendra apyvarta per metus augo apie 30 proc., o tai, pasak vadovo, rodo, kad nuoseklus miesto planuotojų ir verslo bendradarbiavimas gali sukurti tvarius traukos centrus. Vis dėlto tokie projektai Lietuvoje kol kas išlieka labiau išimtimi nei taisykle.
Vertinant situaciją tarptautiniame kontekste, G. Balnis pabrėžia PVM politikos skirtumus. Lietuva taiko vieną aukščiausių PVM tarifų maitinimo paslaugoms, kai tuo metu 21 iš 27 ES valstybių renkasi lengvatinį tarifą, vertindamos jį kaip investiciją į turizmą ir paslaugų sektorių
Frančizės plėtra ir ateities planai
Nepaisant sudėtingos rinkos aplinkos, Amber Food grupė augimo galimybių ieško naudodami frančizės modelį. Sėkmingas frančizės projektas Telšiuose parodė, kad grupės sukurta centralizuota tiekimo, apskaitos ir rinkodaros sistema gali efektyviai veikti kartu su vietos verslininkų patirtimi.
Be plėtros Lietuvoje, grupė šiuo metu vertina galimybes kitose rinkose, kuriose sudarytos palankesnės mokestinės sąlygos restoranų verslui.
About the Author
