Konkurencijos didėjimas, išsilaikantis ekonominis neapibrėžtumas bei darbuotojų trūkumas darbo rinkoje – tai tik dalis iššūkių, su kuriais pastaraisiais metais susiduria verslai. Vis dėlto į 2026-uosius didžioji dalis organizacijų žvelgia pozityviai ir tikisi, kad metai nebus prastesni nei 2025-ieji, rašoma „Figure Baltic Advisory“ pranešime žiniasklaidai.
„Pastarieji metai verslams buvo kupini skirtingų iššūkių – nuo geopolitinės įtampos iki nuolat kintančių ekonominių sąlygų ir augančių darbuotojų lūkesčių. Vis dėlto matome, kad organizacijos vis labiau prisitaiko prie šios realybės ir planuoja savo veiklą atsargiau, bet stabiliau“, – teigia „Figure Baltic Advisory“ darbo rinkos ekspertas ir vadovaujantis konsultantas Povilas Blusius.
Pastebima ir tai, kad 66 proc. įmonių Lietuvoje tikisi, jog 2026 metai bus geresni arba bent jau ne prastesni nei praėję. Kita dalis bendrovių laikosi atsargios pozicijos, tačiau ryškaus pesimizmo darbo rinkos prognozėse nefiksuojama.
Dėmesys persikelia nuo infliacijos prie darbuotojų trūkumo
Kaip ir ankstesniais metais, viena didžiausių organizacijų problemų išlieka darbuotojų trūkumas darbo rinkoje – tai pripažįsta net du trečdaliai apklausoje dalyvavusių bendrovių. Šiemet aiškiai matomas ir problemų persidėliojimas: jei pernai viena didžiausių įtampų buvo žiniasklaidos įtaka formuojant nerealistiškus darbuotojų atlygio lūkesčius, šiemet ši tema nukrito į šeštą vietą. Tuo metu struktūriniai iššūkiai, susiję su tiek bendru, tiek kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, išlieka pagrindiniu galvos skausmu daugumai organizacijų.
„Tai rodo, kad organizacijos vis mažiau linkusios problemas sieti su išoriniais informaciniais veiksniais ir vis labiau susiduria su realiais darbo rinkos apribojimais – darbuotojų pasiūlos stoka ir tam tikrų kompetencijų trūkumu“, – teigia „Figure Baltic Advisory“ ekspertas.
Skirtingai nei ankstesniais metais, kai didelis dėmesys buvo skiriamas infliacijos poveikio suvaldymui ir darbuotojų perkamosios galios išsaugojimui, šiemet organizacijos daugiau dėmesio skiria ilgalaikiams sprendimams – darbuotojų pritraukimui, išlaikymui ir vidiniam kompetencijų ugdymui. Tai atsispindi ir augančiuose žmogiškųjų išteklių departamentų biudžetuose bei nuosaikesniame, bet labiau apgalvotame atlygio augimo planavime.
Šiemet – daugiau darbuotojų ir vis dar augantys atlyginimai
Nepaisant iššūkių, organizacijų planai dėl darbuotojų skaičiaus išlieka pozityvūs. Net 66 proc. įmonių planuoja iki 2026 m. pabaigos didinti darbuotojų skaičių, 27 proc. prognozuoja, kad jis nesikeis, o tik 7 proc. numato mažėjimą. Istoriniai duomenys rodo, kad darbuotojų skaičiaus mažinimą planuojančių organizacijų dalis išlieka viena mažiausių per pastaruosius septynerius metus.
„Tai signalizuoja, kad organizacijos vis dar mato augimo galimybių ir supranta, jog be investicijų į žmones tvaraus augimo pasiekti nepavyks“, – komentuoja ekspertas P. Blusius.
Kalbant apie atlyginimus, 2026 m. prognozės išlieka gana aiškios ir stabilios. Remiantis naujausiais duomenimis, planuojamas vidutinis mėnesinio bazinio atlygio pokytis Lietuvoje sieks 5 proc., o mediana taip pat sudaro 5 proc. Tai reiškia, kad didžioji dalis organizacijų atlyginimus didins panašiu tempu. Bendro metinio atlygio augimo prognozės kiek aukštesnės – vidutinis metinio atlygio pokytis sieks 6 proc., o mediana išliks 5 proc., rodydama, kad dalis atlygio augimo bus realizuojama per kintamąją atlygio dalį ar papildomas finansines naudas.
Šias tendencijas papildo ir organizacijų planai didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius. Prognozuojama, kad, palyginti su praėjusiais metais, 2026 m. HR biudžetus didins net 86 proc. tyrime dalyvavusių organizacijų – tai reikšmingas šuolis nuo 2025 m., kai tokius planus turėjo 60 proc. bendrovių. Tai rodo, kad darbuotojų pritraukimas, išlaikymas ir motyvavimas išlieka vienais pagrindinių organizacijų prioritetų.
Darbuotojų lūkesčiai darbdavių neapleidžia
Pasak „Figure Baltic Advisory“ eksperto P. Blusiaus, Baltijos šalių atlygio augimo tempai pamažu artėja vieni prie kitų, tačiau Lietuva išlaiko stiprią poziciją, ypač kalbant apie vidutinį atlygio augimą. 2026 m. mėnesinio bazinio atlygio mediana Lietuvoje siekia 5 proc., tiek pat fiksuojama ir Estijoje, tuo metu Latvijoje vidurkis išlieka žemesnis – apie 4 proc.
Tačiau nepaisant nuosaikesnių atlyginimų augimo tempų, spaudimas didinti darbo užmokestį vis dar išlieka itin ryškus. Net 83 proc. organizacijų nurodo jaučiančios spaudimą didinti atlyginimus, o daugiau nei pusė įmonių – 53 proc. – teigia, kad šis spaudimas skirtingoms darbuotojų grupėms pasiskirsto nevienodai. Didžiausias jis fiksuojamas nepardavimų specialistų grupėje, o mažiausias – aukščiausio lygmens vadovų tarpe.
Darbo rinkos tyrimų ir konsultacijų agentūros Baltijos šalyse „Figure Baltic Advisory“ Baltijos šalių atlygio rinkos prognozių tyrime dalyvavo per kelis šimtus verslo organizacijų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tyrimas atliktas 2025 m. gruodį, naudojant internetinę apklausą, kurioje dalyvavo bendrovės iš IT ir telekomunikacijų, pardavimų, gamybos, finansinių paslaugų ir kitų veiklos sektorių.
About the Author
