Tiksliosios technologijos ūkiuose – nebe prabanga, o būtinybė. Įmonės „Agrokoncernas“ tiksliųjų technologijų vadovas Šarūnas Sadauskas pateikia pavyzdį iš praktikos: viename ūkyje pasėti rapsą kainuoja 12 eurų hektarui, kitame – 200 eurų.
Pasak jo, tokius ženklius skirtumus lemia nuoseklios investicijos į žemės tyrimus, išmaniuosius žemės ūkio įrenginius ir techniką.
Konferencijoje „Tiksliu žingsniu į ateitį“ sutikti ūkininkai ir agronomai sutinka, kad technologijos padeda dirbti ne tik efektyviau, bet ir taupiau, ypač – iššūkių metais.
Ūkio planavimo darbai – vienoje vietoje
Tiksliosios technologijos ūkiuose – ne naujiena, tačiau Š. Sadauskas pastebi, kad jeigu prieš penkerius metus jas turėjo tik didesni ir stipresni ūkiai, tai dabar jų naudojimas ženkliai išaugo.
Žemės tyrimai, darbų planavimas remiantys palydoviniais žemėlapiais, laukų skenavimas sensoriais, tikslusis vairavimas, tręšimas, purškimas, sėja pagal kintamą normą – visos šios technologijos ūkininkams gerai žinomos, taip pat aktyviai naudojamos.
Tačiau Š. Sadauskas pastebi, kad net ir tos pačios, visiems jau gerai žinomos technologijos kinta, tobulėja ir atsinaujina.
„Agrokoncernas“ ūkininkams pristatė atsinaujintą ūkio valdymo platformą „Agro247“, kuri nuo šiol turi ir dirvožemių tyrimų modulį. Nuo šiol galima visus ūkio planavimo darbus atlikti vienoje vietoje.
„Dar viena naujiena, mūsų partneris „OneSoil“, kurio žemėlapius naudojame kintamai sėjai, pradėjo bendradarbiauti su „Planet“ palydovu. Tai reiškia, kad nuo pikselio, kuris yra 10 ant 10 metrų, pereiname prie dar tikslesnio – 3 ant 3 metrų. Toks tikslumas mus įgalima darbus atlikti dar tiksliau ir ekonomiškiau“, – paaiškina Š. Sadauskas.
Sezono naujiena – pulsiniai purkštukai
Didžiausia šio sezono naujiena – pulsiniai purkštukai, kur kiekvienas purkštukas gali purkšti kintama norma. Nepriklausomai nuo to ar technika lėtėja ar greitėja, jie yra susieti su palydovinių žemėlapių duomenimis padengia lauką ypač tiksliai – t.y. purškia tik ten kur reikia kiek reikia ir kada reikia.
„Šiai dienai tai yra viena efektyviausių sistemų, kurią ūkininkas gali įsidiegti į savo esamą purkštuvą. Jis dirba ir atlieka lygiai tokią pat funkciją, kaip naujausi, purkštuvai, tačiau yra ženkliai pigesni. Jie maksimaliai leidžia išnaudoti visas palydovinių ir dronų žemėlapių teikiamas galimybes“, – paaiškina „AgroTTC“ vadovas.
Konferencijoje nemažai dėmesio buvo skiriama ir robotizuotiems sprendimams. Buvo pristatytas dar vienas autonominis robotas „AgXeed“, taip pat specialus traktorių valdymo blokas, kuris pilnai automatizuoja traktorių.
Toks modifikuotas traktorius buvo testuojamas „Ateitys ūkyje“. „Agrokoncerno“ partneris „AgriFood Lithuania DIH“ pristatė technologiją, kuri leidžia valdyti traktorių iš bet kurios pasaulio vietos. Tiesa, kol ji bus pilnai įgyvendinta dar prireiks laiko, tačiau, kad robotizacija ateityje neišvengiama – neabejoja ir patys ūkininkai.
Laukia robotikos proveržio
Arminas Živatkauskas iš Telšių raj. patvirtina, kad rasti darbuotojų darosi vis sunkiau, tačiau, jo nuomone, robotizuoti sprendimai bus efektyvūs tuomet, kai vienas žmogus galės valdyti kelias mašinas vienu metu.
„Jeigu vienam traktoriui valdyti reikia vieno darbuotojo, vis tiek to žmogaus reikia. Robotizuotų technologijų proveržis bus tuomet, kai vienas žmogus galės valdyti kelis robotus. Manau, kad tai – tik laiko klausimas“, – svarsto ūkininkas.
Jo ūkyje naudojamos pagrindinės tiksliosios technologijos, tačiau tiems, kurie negali leisti jų visų, A. Živatkauskas pataria pradėti nuo dirvožemio tyrimų.
„Turi lauką, kuriame niekas neauga, padarai tyrimus ir matai, kad trūksta vieno ar kito elemento. Dirvožemio tyrimai, tręšimas kintama norma ir kalkinimas – tikriausiai yra pagrindas. Mūsų ūkis mišrus, naudojame ir mėšlą tręšimui, bet tik atlikę žemės tyrimus pamatėme, kur yra problemos ir jas išsprendėme“, – dalijasi patirtimi jis.
Artimiausiuose ūkininko planuose – tikslingiau naudoti palydovinius žemėlapius, taip pat įsidiegti augalų skenavimo sensorius. A. Živatkauskas aktyviai domisi technologijomis, nes pats įsitikino – investicijos atsiperka.
Skaičiuoja kiekvieną centą
Ūkininkas Daivaras Skiotys iš Telšių rajono sako, kad ūkyje naudoja visas konferencijoje pristatytas tiksliąsias technologijas, tačiau jis pabrėžia ir patyrusių agronomų svarbą. Jau trejus metus jo ūkį konsultuoja „AgroITC“ agronomas.
„Matome, kad šie sprendimai pasiteisina. Per pastaruosius trejus metus derliai didėja, savikainą, kiek įmanoma, technologijų pagalba mažiname. Jomis naudotis ne tik patogu, bet ir taupo pinigus, laiką. Be jų to nebūtų įmanoma pasiekti“, – sako jis.
Ūkininkas neabejoja, kad laukia ne itin lengvi metai. Žemos grūdų ir pieno kainos verčia ūkininkauti ypač racionaliai ir apgalvotai.
„Bendros nuotaikos vis tiek yra geros. Nedejuosime čia dabar dėl grūdų ir pieno kainų, bet iššūkių tikrai bus. Pernai buvome sukaupę „lašinių“ iš prieš tai buvusių metų, bet šiemet jau dabar matome, kad pajamos bus 30-40 proc. mažesnės. Todėl tik taupydami ir skaičiuodami kiekvieną centą galime eiti į priekį“, – įsitikinęs jis.
„AgroITC“ agronomas jau trečius metus konsultuoja ir Arno Aušinskio iš Telšių rajono ūkį. Pasak jo, rezultatai, pasitelkus į pagalbą profesionalų komandą – akivaizdūs.
„Pasiteisino darbas su agronomu, nes trąšos yra naudojamos tada kada reikia ir kiek reikia, o ne taip, kad sugalvojai ir išvažiavai tręšti. Taupome išteklius, pinigus ir gamtą. Dabar domiuosi automatinio vairavimo antena, nes tikslumas atsiperka“, – kalbėjo ūkininkas.
Agronomai remiasi ne kalbomis, o skaičiais
Žinių į konferenciją atvyko pasisemti ir ūkininkas Kęstutis Tamašauskas iš Panevėžio rajono. Jis sako, kad dabar ūkio pagrindinis tikslas – įsigyti daugiau dirbamos žemės, o tuomet po truputį investuoti į tiksliąsias technologijas.
„Domina anglies kaupimo programa, įdomu sužinoti, ką kiti naudoja, ir kas pasiteisina. Atsižvelgiant į grūdų kainas ir išlaidas, kurias patiriame, norėtųsi uždirbti ir pasilikti daugiau, o ne viską sudėti į žemę. Šiandieniniame ūkyje reikia skaičiuoti ir planuoti, dalyvauti susibūrimuose su kitais ūkininkais, nes būdamas tik savo kieme į priekį toli nenueisi“, – sako K. Tamašauskas.
Tiksliųjų technologijų konferencija aktuali ir ūkiuose dirbantiems specialistams. Agronomė Marija Sukurytė iš Joniškio rajono sako, kad ūkininkai nebijo naujovių, jų ieško ir pasitiki agronomų sprendimais.
„Galbūt ne visada finansinės galimybės leidžia, bet tikrai esame ir norime būti inovatyvūs. Už tai važinėjame, domimės, mokomės nes tikime, kad ateityje ir mūsų ūkyje bus kažkas panašaus“ – sako pašnekovė.
Iš Dzūkijos atvykęs vyr. agronomas Mindaugas Surdokas labiausiai tiki skaičių kalba. Pasak jo, tiksliųjų technologijų ekonominė nauda – akivaizdi.
„Mūsų ūkyje tikrai pasiteisino. Tiksliosios technologijos padeda racionaliau išnaudoti resursus ir uždirbti daugiau pinigų“, – teigia jis.
Prieš dvejus metus tiksliuosius žemėlapius pradėjęs naudoti ūkininkas Tomas Šablinskas iš Rokiškio rajono sako, kad jų nauda pirmiausiai matosi vertinant augalų tankumą.
„Naudojame žemėlapius, tręšimą kintama norma, optimizuojame ūkį. Skaičiai rodo, kad kol kas sprendimai pasiteisina. Dabar, kai grūdų kainos nukritusios, trąšos pabrangusios, nuotaikos nekokios. Bet dirbame, laukiame pavasario, tikimės, kad ateis geresni laikai“, – sakė jis.
Ūkiuose – kartų kaita
Ūkininkas Stasys Pranckus iš Alytaus rajono į konferenciją atvyko su sūnumi, taip pat Stasiu. Netrukus 71 metų gimtadienį švęsiantis ūkininkas pamažu traukiasi iš aktyvios veiklos ir džiaugiasi, kad agronomijos studijas baigęs sūnus tęs jo pradėtus darbus.
Tiesa, gyvulininkystės teko atsisakyti. Kaip S. Pranckus sako – jaunimas nelabai nori dirbti su gyvuliais.
Nors ir būdamas garbaus amžiaus vyras ir toliau domisi naujovėmis, nes pats ne kartą įsitikino jų nauda.
„Savo ūkyje naudojame sensorius, automatinį vairavimą, sėjame kintama norma, išbandome naujas veisles, tręšimo rekomendacijas. Be viso šito su tokiomis grūdų kainomis nieko neišloštum. Kiti verkia, kad eina į minusą, bet mes neinam. Žinoma, nėra lengva, bet technologijos tikrai padeda sutaupyti“, – sako S. Pranckus.
Ūkį į savo rankas perėmęs jaunasis Statys sako, kad tėvas buvo visuomet atviras naujovėms, todėl ūkyje viskas griežtai planuojama ir skaičiuojama.
„Nuo praėjusių metų pradėjome naudoti „Agrokoncerno“ ūkio valdymo platformą „Agro247“. Didelės patirties dar neturime, bet kol kas viskas atrodo labai patraukliai. Pradėjome visus duomenis kelti į skaitmeninę erdvę ir tikimės, kad bus galima dirbti dar išmaniau“, – sako jaunasis S. Pranckus.
Tėvas neabejoja, kad sūnus ne tik tęs tradicijas, bet, kaip ir jis, bus atviras naujovėms.
„Jeigu neisi į priekį – nieko ir neturėsi“, – sako jis.
About the Author
