Vos per kelerius metus hibridinis darbas Lietuvoje tapo įprastu. Vis tik kartu su pasikeitusiu darbo pobūdžiu, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kilo ir naujų iššūkių. Vienas jų – nuotoliniai susitikimai, kuriuose dalis dalyvių lieka „nematomi“. Su išjungtomis kameromis, nebylūs, kartais – tik formaliai prisijungę. Siekdama pagerinti susitikimų kokybę, sustiprinti bendradarbiavimą ir darbuotojų įsitraukimą, nuo vasario visuose nuotoliniuose susitikimuose „Bitė“ darbuotojų prašys įsijungti vaizdo kameras, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Kai matome vieni kitų veidus, lengviau užduoti klausimus, pastebėti žmonių reakcijas, išsklaidyti neaiškumus. Tai padeda išlaikyti ir stiprinti žmogišką ryšį net ir dirbant per atstumą – darbostogų ar nuotolinio darbo metu“, – visą įmonę apimantį sprendimą aiškina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Vadovė primena, jog „tik apie 7 % informacijos perduodama žodžiais (verbalinė informacija), apie 38 % – balso tonu ir net apie 55 % – kūno kalba (mimika, gestais). Bendraujant nuotoliu be vaizdo kameros prarandama didelė neverbalinės informacijos dalis, tad žodžiai gal ir tampa svarbesni, bet bendras supratimas – prastesnis.“
„Apie kamerų įjungimą kaip įprastą praktiką diskutavome jau kurį laiką. Matome, kad vaizdas, ypač diskusiniuose susitikimuose, padeda greičiau susiorientuoti, suprasti kolegų reakcijas, priimti geresnius sprendimus. Kai visi dalyviai matomi, nebereikia tikrinti, ar kolegos girdi ar tikrai dalyvauja, o pats pokalbis tampa – gyvesnis. Tai padeda sutaupyti laiko ir išvengti papildomų susitikimų ar ilgų laiškų“, – priduria E. Staniulionė, viena skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovių.
Tokiu visą įmonę apimančiu sprendimu siekiama ne tik efektyvesnių susitikimų, bet ir žmogiškesnio bendravimo darbo iš namų penktadieniais ar darbostogų metu.
„Bitėje“ ši praktika pirmiausia yra apie tarpusavio pagarbą ir dėmesį. „Kai susitikimuose dalyvaujame be kameros, iš esmės atimame dėmesį iš kito žmogaus. Įjungta kamera yra paprastas, bet labai aiškus pagarbos ir dėmesio ženklas kolegai“, – sako E. Staniulionė.
Didžioji „Bitės“ komandų jau ir anksčiau nuotolinių susitikimų metu prašydavo kolegas įsijungti vaizdo kamerą. Dabar šis principas įtvirtinamas kaip bendras susitarimas, kuris labiausiai naudingas – pačiam darbuotojui.
„Siekiame įtvirtinti bendravimo nuotoliu kultūrą, kuri ne tik palengvina vadovų darbą, nes leidžia lengviau matyti, ar perduota informacija – suprasta, ar kyla klausimų. Tas ypač aktualu sprendimų priėmimo momentu. Bet ne mažiau svarbu, jog vaizdo kameros naudojimas naudingiausias yra pačiam darbuotojui – jo įsitraukimas ir indėlis yra labiau pastebimas vadovų. Esama duomenų, kad darbuotojų, kurie nuotoliniuose susitikimuose dalyvauja išjungę kameras, pasiūlymai ir idėjos neretai priskiriamos kitam darbuotojui“, – pokyčio naudą darbuotojams atskleidžia „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.
Ar įjungtos kameros taps nauja nuotolinių susitikimų norma Lietuvoje, dar neaišku. Tačiau akivaizdu, kad organizacijos vis dažniau kalba ne tik apie efektyvumą, bet ir apie tarpusavio ryšį, dėmesį vienas kitam bei siekį, kad bendravimas per ekraną būtų kuo artimesnis gyvam bendravimui.
About the Author
