Lietuvos kelių asociacija, organizavusi kasmetinį „Kelių forumą‘26“, kartu su strateginius susisiekimo projektus įgyvendinančiomis įmonėmis inicijavo diskusiją apie kelių būklę po infrastruktūros plėtros. Vieną iš strateginių europinės reikšmės geležinkelio projektų „Rail Baltica“ įgyvendinanti LTG grupės įmonė „LTG Infra“ aptarė, kaip kelių būklės klausimus sprendžia šiandien, Susisiekimo ministerija – kaip kelių infrastruktūra bus prižiūrima ateityje.
Išsiplėtė strateginių projektų žemėlapis
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama ypač daug strateginių projektų: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, poligonų infrastruktūros, gamyklų ar karinių gamybinių pajėgumų, dvigubos paskirties – karinės ir civilinės – kelių bei kiti svarbūs projektai.
Įvertinus vykdomų ir planuojamų infrastruktūros projektų mastą, medžiagų poreikius, analogiškų Europos projektų patirtį ir Lietuvos kelių pralaidumą, preliminariai per metus valstybiniais ir regioniniais keliais galėtų pravažiuoti kelios dešimtys tūkstančių vilkikų.
„Po karo Ukrainoje pradžios identifikavome svarbiausius, Lietuvos infrastruktūrai, atsparumui ir atgrasymui būtinus projektus. Daug jų šiuo metu jau perėjo į aktyvią statybų fazę, todėl šiandien būsimos kelių būklės klausimas tampa vis aktualesnis. Valstybė siekia įgyvendinti jos saugumui būtinus projektus, infrastruktūros įmonės juos įgyvendina, o rangovai atlieka fizinius darbus. Tarpinstituciniu lygmeniu turime iš anksto sudaryti strateginių projektų žemėlapį, aiškiai įvardinti privažiuojamuosius kelius ir juos prižiūrėti intensyviau“, – sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Didesnis privažiuojamųjų kelių priežiūros poreikis vis dažniau įvardijamas tiek savivaldybių, tiek statybos darbus vykdančių rangovų. Jau dabar, planuojant valstybinės reikšmės projektus, identifikuojami būsimi transporto koridoriai.
Viceministro teigimu, Susisiekimo ministerija įsiklauso į savivaldybių atstovų ir regionų gyventojų nuogąstavimus ir kartu su pavaldžiomis įmonėmis ieško sprendimų, kaip užtikrinti, kad keliai regionuose būtų sutvarkyti.
Pasak R. Žiobako, ilgalaikėje perspektyvoje strateginiai projektai atneš regionams ekonominės naudos, o įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą didelė dalis krovinių galės būti perkelti ant bėgių, nes šie pervežimai bus konkurencingi.
Nepalieka be priežiūros
„LTG Infra“ įgyvendina „Rail Baltica“ europinės vėžės statybą 114 km tarp Kauno ir Panevėžio. Jonavos rajone baigiama sankasos statyba. Artėjančiais metais statybos paspartės Kauno–Panevėžio rajonuose.
„Europinio finansavimo modelis numato 85 proc. finansavimo europinei vėžei, tačiau šis finansavimas netaikomas kelių priežiūrai ar, esant poreikiui, atstatymui po projekto darbų įgyvendinimo. Visgi kelių klausimą sprendžiame tiek aktyviai, kiek galime. Bendradarbiaujame su rangovais, kalbamės su savivaldybėmis ir gyventojais – randame bendrų priežiūros būdų. Be to, projekte numatyta daug kelių ir inžinerinių objektų, kuriuos reikės rekonstruoti ar pastatyti naujai“, – kalba „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Be greitojo geležinkelio sankasos ir inžinerinių statinių, Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis „Kauno tiltai“ rekonstruos 4 valstybinių kelių atkarpas ruože Ramygala–Berčiūnai. Rangovas „HISK“ atliks dviejų valstybinės reikšmės kelių kapitalinį remontą ruože Berčiūnai–Joniškėlis.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.
About the Author
