„Jokia technologija neatstos žmogiško bendravimo, kad ir kaip kažką žavėtų bendravimas su robotais ar avatarais. Galbūt tekę dalyvauti koncerte, kur dainininkai pasako porą žodžių susirinkusių klausytojų kalba, ir kyla didžiulės ovacijos – atmosfera iškart pasikeičia. Anot Nelsono Mandelos, kai kalbame kažkieno gimtąja kalba, kalbame ne žmogaus protui, bet širdžiai, taigi poveikis tikrai kitoks“, – kalbų mokėjimo ir žmogiško ryšio svarbą akcentuoja anglų kalbos filologė, vertėja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė, kurią už aktyvų daugiakalbystės idėjų skleidimą Europos universitetų aljansas „Transform4Europe“ nominavo „Metų herojų“ apdovanojimams.
Pokalbyje su VDU absolvente ir ilgamete dėstytoja, vadovėlio „Learn and Speak Lithuanian“, skirto mokytis lietuvių kalbos kaip užsienio, autore – apie technologijų vaidmenį kalbų mokymesi, darbo su kalbomis žavesį, praturtinančias VDU kalbų iniciatyvas ir įvairias dr. T. Ringailienės bei Užsienio kalbų instituto veiklas, skirtas daugiakalbystės palaikymui ne tik Lietuvoje, bet ir kituose Europos universitetuose.
Filologė pritaria, kad šiandien kalbos ir apskritai humanitariniai mokslai yra kiek nuvertinti – tai atsiskleidžia ir skirstant finansavimą studijų krepšeliams.
„Mano giliu įsitikinimu, kalbos – neatsiejama išsilavinimo dalis, nes jos yra gerokai daugiau nei žodžiai ar gramatikos taisyklės. Tai – ir žinios apie įvairias kultūras, kultūrines normas, šalių istoriją, tautosaką, neverbalinę komunikaciją ir t. t. Negalime kalbos mokytis be kultūros arba suvokti kitos kultūros be kalbos žinių. Taip pat šiandieniniame pasaulyje reikėtų akcentuoti ir tarpkultūrinio dialogo svarbą. Tarp darbo su kalbomis ir žmonėmis dėčiau lygybės ženklą: toks darbas tiesiog negali nusibosti“, – įsitikinusi VDU Užsienio kalbų instituto direktorė.
Technologijos skatina keistis
Aptardama dirbtinio intelekto ir kitų technologinių naujovių vaidmenį kalbų mokymesi, pašnekovė pabrėžia, kad šios inovacijos keičia visą pasaulį, tačiau svarbu technologijas naudoti protingai ir atsakingai.
„Jau dabar galima naudotis daugybe programėlių, įrankių, kurių vos ne kasdien atsiranda vis naujų, ar tiesiog kalbėtis su dirbtiniu intelektu ir praktikuotis vieną ar kitą kalbą. Prognozės įspūdingos: virtualios realybės įrankiai, galintys simuliuoti realistiškas situacijas, robotai, padedantys mokytis ir turintys neišsemiamus kantrybės aruodus, technologinės galimybės sužaidybinti mokymąsi, taip jį padarant dar labiau įtraukiantį… Žinoma, didžiulis technologijų privalumas – suasmenintas mokymasis, galimybė mokytis bet kada ir bet kur“, – pranašumus vardija dr. T. Ringailienė.
Technologijos jau skatina keistis ir vertėjus: mašininis vertimas tobulėja ir vis tiksliau verčia net ir į lietuvių kalbą, kuri pasižymi sudėtinga gramatika. Dėl to vertėjai kai kada tampa labiau postredaktoriais, patikrinančiais, suvienodinančiais jau išverstą tekstą. Tačiau tai nereiškia, kad automatiniai vertėjai gali atstoti žmogaus darbą, ypač verčiant mažiau techninius tekstus.
Dirbtinis intelektas gali pagirti, bet tik žmogus gali įkvėpti
„Bent kol kas, tik žmogus gali suvokti kalbos niuansus, netiesiogines reikšmes, meninę kalbą, kultūrines implikacijas. Tik žmogus gali nuspręsti, ar vertimas tikrai atitinka originalą, ar „ChatGPT“ „nesuhaliucionavo“. Ir tik žmogus gali prisiimti atsakomybę už, pavyzdžiui, netinkamai atliktą vertimą, ar pasakyti, ar tai natūrali, kasdienybėje vartojama kalba“, – pabrėžia pašnekovė.
Dr. T. Ringailienė tikina, kad nors šiandien visiems prieinamos technologijos, leidžiančios lengvai išversti norimus tekstus ar pokalbį, tiesioginis žmogiškas bendravimas išlieka itin svarbus mokymesi: pavyzdžiui, DI gali pagirti už parašytą tekstą, tačiau tik mokytojas ar dėstytojas gali išties įkvėpti, motyvuoti ir būti pavyzdžiu kaip asmenybė. Gyvas ryšys ne mažiau reikšmingas ir darbo, verslo santykiuose.
„Matome, jog svarbūs tiek verslo, tiek politiniai susitikimai vyksta gyvai. Taigi, gal ir labai idealistiškai, tačiau labai norisi tikėti, kad žmogiškas ryšys, gyvas pokalbis nepraras savo svarbos nepriklausomai nuo to, kokias pažangias technologijas turėtume ir kaip jos mums palengvintų gyvenimą ar mokymąsi“, – viliasi VDU Užsienio kalbų instituto direktorė.
Lietuvių kalbos mokosi vis daugiau užsieniečių
Vytauto Didžiojo universitete filologė kiekvieną semestrą dėsto lietuvių kalbos kaip užsienio paskaitas, kurių populiarumas pastaraisiais metais gerokai išaugęs: įvairiais lygmenimis rudens semestre lietuvių kalbos buvo mokomasi net šešiolikoje skirtingų grupių. Dr. T. Ringailienė taip pat yra viena iš dėstytojų, vedančių intensyvius VDU lietuvių kalbos kursus užsieniečiams vasarą ir žiemą. Ši jau 26 metus vykdoma iniciatyva kasmet sutraukia gausų būrį norinčių išmokti lietuvių kalbos, susipažinti su kultūra.
„Užsieniečiams mūsų kalba įdomi ir unikali, nors kartais ir kelia savitų iššūkių. Kažkam sunkiau ištarti tam tikrus garsus, tokius kaip l, r ar v, kažkam – suvokti linksnius ar giminę, dar kitus nustebina į kitas kalbas visiškai nepanašūs žodžiai. Be jokios abejonės, kitų kalbų žinios padeda mokytis lietuvių kalbos. Arba, kaip sakė vienas mano buvęs studentas, lietuvių kalba – puikus startas mokytis kitų kalbų, nes joje yra viskas: ir linksniai, ir giminė, ir skaičius, ir veiksmažodžių asmenavimas, laikai, dalyviai…“, – pasakoja dr. T. Ringailienė.
Jos teigimu, nepaisant kylančių sunkumų, viską įveikti padeda motyvacija: pavyzdžiui, kai kurie iš mišrių tautybių šeimų lietuvių kalbos mokosi dėl savo vaikų, kiti – ieškodami ryšio su lietuviškomis šaknimis, senelių ar prosenelių kalba, kultūra ir istorija.
Džiugina kalbų pasiūla ir kitos iniciatyvos
VDU priklauso Europos universitetų aljansui „Transform4Europe“ (T4EU), kuris vienija vienuolika žemyno universitetų: aukštosios mokyklos organizuoja įvairias iniciatyvas, jungtinius projektus, studentų ir darbuotojų mainus, renginius, kurie leidžia geriau susipažinti vieniems su kitais. Pasak dr. T. Ringailienės, VDU visame aljanse yra išskirtinis dėl gausios kalbų pasiūlos: tiek visą bendruomenę, tiek svečius džiugina, kad universitete galima rinktis iš maždaug trisdešimties skirtingų kalbų, o jų mokytis čia gali tiek studentai, nepriklausomai nuo pasirinktos studijų programos, tiek akademinis bei neakademinis personalas, tiek visuomenė.
Šalia formalaus kalbų mokymosi universitetas siūlo ir kitų galimybių bei renginių, tokių kaip Užsienio kalbų instituto rengiama kasmetinė Europos kalbų diena, Gimtosios kalbos diena, nuotolinės „kalbų degustacijos“, skirtos pažinčiai su rečiau mokomomis kalbomis, bei mišrios intensyvios programos, skirtos pirmiausia T4EU aljanso studentams ir dėstytojams. Užsienio kalbų instituto direktorė pažymi, kad šiemet vienos tokios programos metu buvo surengtas daugiakalbis koncertas Europos kalbų dienos proga, kuriame dainas net dvylika aljanso kalbų atliko VDU Muzikos akademijos studentai, o jiems koncertui pasiruošti padėjo gimtakalbiai kolegos iš kitų T4EU universitetų.
Lietuvių kalbos mokėsi ir pusryčiaudami
VDU kartu su kitomis Lietuvos institucijomis taip pat organizavo lietuvių kalbos mokymus, skirtus karo pabėgėliams iš Ukrainos – A1 ir A2 lygių kursus, kurie pažindino su lietuvių kalba, kultūra, istorija ir žmogaus teisių įgyvendinimu, taip pat kursą šeimoms su įvairaus amžiaus vaikais ir rankdarbių užsiėmimus, kurių metu buvo mokomasi lietuvių kalbos. Dr. T. Ringailienė šiame projekte vedė lietuvių kalbos užsiėmimus, integruotus su maisto gaminimu. Praėjusiais metais VDU Užsienio kalbų instituto direktorė kartu su kolegomis parengė mokymosi priemonę, skirtą ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos A1–A2 lygiais, kuri pelnė vieną iš VDU Kokybės apdovanojimų, skirtų pažangiausioms bendruomenės idėjoms.
T4EU savaitės metu Kaune aljanso universitetų bendruomenės galėjo dalyvauti dar vienoje dr. T. Ringailienės iniciatyvoje – užsiėmimuose „Lithuanian for Breakfast“, kurių dalyviai lietuvių kalbos mokėsi pusryčiaudami: ragaudami medų, varškės sūrį, juodą duoną ir kitus lietuviškus maisto produktus. „Turbūt niekas taip nesujungia žmonių kaip kalbos ir maistas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Filologė taip pat vadovavo darbo grupei, kuri parengė šiuo metu įgyvendinamą nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą kalbų mokytojams „Daugiakalbystė ir bendradarbiavimas kalbų mokymo(si) procese“.
Įvertinant dr. T. Ringailienės aktyvią veiklą įgyvendinant šias ir kitas plataus dėmesio sulaukiančias kalbų iniciatyvas, aljansas „Transform4Europe“ ją nominavo „Metų herojų“ apdovanojimams, kurie skirti įsimintiniausiems metų pasiekimams tarp visų vienuolikos aljanso universitetų.
„Esu labai dėkinga VDU Užsienio kalbų instituto ir T4EU aljanso kolegėms ir kolegoms už palaikymą ir pagalbą įgyvendinant idėjas, iniciatyvas. Gera jausti paramą, padrąsinimą, pasitarti, generuoti naujus sumanymus. Už puikų T4EU kalbininkų komandos „sulipdymą“ reikėtų padėkoti Sarlando universiteto kalbų centro vadovui dr. Peter Tischer, kurio dėka visi esame ne tik kolegos, bet ir bičiuliai“, – dėkoja VDU Užsienio kalbų instituto direktorė, atskleisdama, jog ateityje universitete planuojama daugiau įvairių iniciatyvų, tokių kaip vasaros mokykla filologams ir kalbų mėgėjams, daugiakalbių stalo žaidimų vakarai ir kitos naujovės.
About the Author
