Europos Komisija siūlo keisti iki šiol griežtą planą nuo 2035 m. uždrausti prekiauti naujais lengvaisiais automobiliais su vidaus degimo varikliais. Vietoje absoliutaus draudimo svarstomas lankstesnis modelis, leidžiantis gamintojams ir po 2035-ųjų išlikti rinkoje, jei bus pasiektas reikšmingas – 90 proc. – išmetamųjų teršalų sumažinimas. Pasak teisės firmos „Sorainen“ partnerės, advokatės Vaivos Mašidlauskienės, toks pokytis ne tik reikštų, kad po 2035 m. gamintojams nebereikėtų visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių, vietoje to būtų leidžiama siekti nustatyto taršos mažinimo lygio ir jį kompensuoti alternatyviais sprendimais, bet ir iš esmės keistų iki šiol formuotą ES kryptį.
Iki šiol galiojantis ES reglamentas numatė, kad nuo 2035 m. sausio 1 d. naujų lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas 100 proc. Tai faktiškai reiškė draudimą nuo 2035 m. prekiauti automobiliais su vidaus degimo varikliais visoje ES. Tačiau 2025 m. gruodžio 16 d. EK pristatytame Automobilių sektoriaus dokumentų pakete (angl. Automotive package) siūloma reikšminga korekcija: po 2035 m. gamintojams nebereikėtų visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių. Jie galėtų pasiekti 90 proc. taršos sumažinimą, o likusią dalį kompensuoti naudodami mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus, pavyzdžiui, ES pagamintą „žaliąjį“ plieną, sintetinius degalus (e. degalus) ar biodegalus.
Kaip teigia V. Mašidlauskienė, praktiškai tai atvertų galimybę ir po 2035 m. rinkoje išlikti ne tik elektromobiliams ar vandeniliniams automobiliams, bet ir hibridiniams bei tam tikriems vidaus degimo variklius naudojantiems modeliams.
Reguliavimo ir rinkos disbalansas
Pasiūlymo kontekstas – akivaizdžiai besikeičianti automobilių rinkos realybė. Pastaraisiais metais fiksuojamas elektromobilių pardavimų augimo sulėtėjimas, tuo tarpu hibridinių modelių paklausa didėja. Didieji Europos gamintojai jau peržiūri ankstesnius planus: „Mercedes-Benz“ atsisakė tikslo nuo 2030 m. gaminti tik elektromobilius, „Volkswagen“ sumažino investicijas į elektromobilių plėtrą ir dalį lėšų nukreipė atgal į vidaus degimo variklių technologijas, o „Audi“ grįžo prie hibridinių ir tradiciniais degalais varomų modelių vystymo.
Papildomą spaudimą daro stiprėjanti konkurencija su Kinijos automobilių gamintojais, kurie elektromobilių segmente pasižymi agresyvia kainodara ir sparčiu technologiniu progresu. Kartu ryškėja ir ES valstybių narių politinis pasipriešinimas griežtam draudimui. Olandija pakeitė poziciją, teigdama, kad toks draudimas neatitiktų rinkos situacijos, Vokietija nuo pat pradžių kritikavo sprendimą dėl galimo neigiamo poveikio pramonei ir darbo vietoms, o Italija jį vadino ideologiniu ir stabdančiu technologijų įvairovę.
„Šie debatai nekeičia pagrindinio tikslo – mažinti transporto taršą, tačiau jie atspindi reagavimą į ryškėjančią konkurencinę įtampą rinkoje ir pasikeitusią vartotojų elgseną. Darosi akivaizdu, kad 2026 m. gali būti atvertos durys reguliavimo korekcijoms, juolab, kad pats reglamentas tokią galimybę numato. Dabartinės diskusijos vis labiau krypsta kompensavimo taisyklių įtvirtinimo link, todėl artimiausias laikotarpis parodys, kurią kryptį galutinai pasirinks ES“, – pastebi V. Mašidlauskienė.
Galimas poveikis ES ir Lietuvos transporto rinkai
Siūlomas pakeitimas suteiktų Europos automobilių gamintojams daugiau laiko prisitaikyti prie transformacijos, išvengiant staigaus technologinio lūžio. Tai galėtų padėti išsaugoti darbo vietas, užtikrinti verslo stabilumą ir pasiūlyti vartotojams platesnį technologinių sprendimų spektrą. Lietuvos rinkai tai reikštų lėtesnį, bet labiau prognozuojamą perėjimą prie mažataršio transporto, išlaikant hibridinių automobilių prieinamumą.
Kita vertus, pasak „Sorainen“ transporto teisės ekspertės, lankstesnis reguliavimas kelia riziką, kad perėjimas prie nulinės emisijos transporto sulėtės, o ES gali susidurti su sunkumais siekiant ambicingų klimato tikslų. Tai taip pat gali stabdyti elektromobilių infrastruktūros ir jų prieinamumo vartotojams plėtrą. Ilgalaikėje perspektyvoje kyla klausimas, ar toks kompromisas neapsunkins ES konkurencinių pozicijų pasaulinėje elektromobilių rinkoje.
EK siūlomas pakeitimas atspindi bandymą suderinti klimato politikos tikslus su ekonominėmis ir geopolitinėmis realijomis. „Tai – ne tiek žaliosios transformacijos atsisakymas, kiek jos tempo korekcija. Tačiau galutinis sprendimas, kurį priims Taryba ir Parlamentas, lems, ar ši lankstesnė kryptis taps pragmatišku pereinamuoju sprendimu, ar signalizuos ES klimato kaitos ambicijų susilpnėjimą“, – priduria V. Mašidlauskienė.
About the Author
