Šis žiemos sezonas Lietuvoje kone idealiai atitinka vadovėlinį žiemos apibūdinimą – lauke spaudžia šaltukas, siautė jau ne viena pūga, žemę nuklojusi stora sniego paklotė. Tai leidžia mėgautis žiemos pramogomis, tad gyventojai iš spintų traukia žieminius rūbus ir batus bei ieško rūsiuose užsigulėjusių slidžių, rogučių, ledo ritulio lazdų, pačiūžų. Visgi yra dar vienas žiemos atributas, kuris sulaukė savo ilgai lauktos valandos − tai sniego kastuvas. Kuo sniego kasimas žiemą yra išskirtinė veikla, ir kodėl kai kuriems žmonėms to daryti nerekomenduojama?
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, sniego kasimas žiemos metu nėra tik pramoga – tai rimta fizinė veikla. Remiantis klinikiniais tyrimais, vos 10 minučių intensyvaus sniego kasimo žmogaus širdį priverčia plakti iki 97 proc. maksimalaus galimo dažnio. Be to, reikia nepamiršti ir žiemos oro sąlygų, nes tai papildomas rizikos faktorius.
„Šaltas oras sumažina vainikinių arterijų kraujotaką bei padidina kraujospūdį, todėl sniegą kasti rekomenduojama ne visiems. Nors nėra oficialiai patvirtintos amžiaus ribos, nuo kurios žmogus būtų „per senas“ kasti sniegą, kardiologai sako − vyresni nei 45 metų žmonės turėtų būti atsargesni. O ypač tai galioja vyresnio amžiaus žmonėms, kurie įprastame gyvenime yra mažiau aktyvūs, reguliariai nesportuoja ir juda nedaug“, − sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, žmonėms, vyresniems nei 65 metai ir turintiems tokių rizikos veiksnių, kaip aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, nutukimas ar sėslus gyvenimo būdas, rekomendacija yra labai aiški − kasant sniegą jiems reikia būti labai atsargiems. Jei tokio žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos būklė nėra gera, sniegui nukasti reikėtų paprašyti pagalbos iš šalies.
Kardiologų teigimu, sniego kasimas ypač didelį pavojų kelia tiems žmonėms, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių ir yra patyrę širdies smūgį ar insultą. O gyventojai, kuriems buvo atlikta šuntavimo operacija ar vainikinių arterijų angioplastika, jokiu būdu neturėtų kasti sniego.
„Širdies priepuolius dažniausiai patiria įprastame gyvenime nejudrūs, didžiąją dienos dalį sėdintys, pavyzdžiui, prie televizoriaus ar kompiuterio žmonės. Jiems išėjus kasti sniego, jų kūnas gauna staigų didžiulį fizinį krūvį, ir tai gali baigtis tragedija“, − komentuoja A. Juodeikis.
Gydytojų teigimu, krūvis, tenkantis širdžiai kasant sniegą, panašus į maksimalaus širdies krūvio medicininį testą, ar gali netgi jį viršyti. Šalta temperatūra susiaurina kraujagysles ir pakelia kraujospūdį, visos tos aplinkybės kartu su hipertenzija ir sniego kastuvo kilnojimu smarkiai apkrauna širdį. Be to, naujausi tyrimai parodė, kad šalčio poveikis yra beveik dvigubai dažnesnė mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų priežastis, nei karščio poveikis.
„Būtų idealu, jei rizikos faktorių turintiems žmonėms sniegą valyti padėtų kažkas kitas. Visgi jei tokios galimybės nėra ir nusprendėte imtis šio darbo, rekomenduojama sniegą kastuvu stumti, o ne kasti kilnojant sunkų kastuvą. Apsauga nuo šalčio taip pat svarbi − rekomenduojama uždengti burną, nosį, dėvėti kepurę ir pirštines bei būti ypač atsargiems esant vėjui“, − sako A. Juodeikis.
Ekspertas išskiria ir pavojaus ženklus, į kuriuos numoti ranka nevalia. „Jei žmogus pradeda jausti krūtinės skausmą, prasideda dusulys, pernelyg padažnėja širdies plakimas, šių požymių nereikėtų ignoruoti ir nedelsiant nutraukti sniego kasimą, o nepraeinant šiems simptomams, būtina nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą“, − pabrėžia A. Juodeikis.
About the Author
