Sugiharos namų muziejus Kaune, įsikūręs autentiškame tarpukario pastate Vaižganto gatvėje, kuriame 1939–1940 metais veikė Japonijos konsulatas. Muziejus ne tik atkuria to laikotarpio dvasią, bet ir veikia kaip tarptautinis kultūrinės diplomatijos centras. Vietoje, kur Japonijos diplomatas Čiunė Sugihara išdavė „gyvybės vizas“ tūkstančiams žydų pabėgėlių, įgyvendinamas antrasis moderniavimo etapas – bus atnaujintos iki šiol nenaudotos pastato erdvės, jose atsiras ekspozicijos tęsinys, biblioteka bei darbo ir tyrimų vietos.
Daugiau galimybių lankytojams ir edukacijai
Projektą įgyvendina VšĮ Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“, pasitelkdamas ILTE finansavimą – paskolą „Paveldas“, skirtą kultūros paveldo objektų atnaujinimui, pritaikymui šiuolaikinės visuomenės poreikiams ir darnaus turizmo vystymui.
Fondo direktorė ir valdybos narė Jurgita Garbaravičienė sako, kad šis muziejaus atsinaujinimas tęsia jau anksčiau pradėtus pokyčius.
„Pirmasis modernizavimo etapas, baigtas 2025 metais, parodė, kad lankytojams svarbi ne vien informacija, bet ir aplinka, kurioje ji pateikiama. Augantis susidomėjimas muziejumi paskatino tęsti projektą ir sudaryti sąlygas pasakojimui plėstis“, – teigia J. Garbaravičienė.
Anot jos, įgyvendinant projektą bus atnaujinamos iki šiol nenaudotos palėpės erdvės, jose įkurtas ekspozicijos tęsinys, įrengta biblioteka bei darbo ir tyrimų vietos. Taip pat tvarkomos inžinerinės sistemos – atnaujinamas šildymas, elektros instaliacija, sutvarkomos grindys, lubos, apšiltinamos sienos. Fondo vadovės teigimu, siekiama, kad pastatas būtų patogesnis lankytojams, pritaikytas muziejaus kasdienybei ir išliktų ilgaamžis, kartu išsaugant jo autentišką tarpukario architektūros charakterį.
„Pastaruoju metu matome vis didesnį susidomėjimą iš mokyklų. Išplėstos erdvės leis muziejui pasiūlyti daugiau edukacinių veiklų, sudarys geresnes sąlygas tyrėjams, mokytojams, studentams, tarptautiniams svečiams. Biblioteka taps vieta, kur bus galima dirbti su istoriniais šaltiniais, gilintis į diplomatijos, Holokausto istorijos ir moralinių pasirinkimų tematiką“, – sako J. Garbaravičienė.
Išsaugoti istorinius paveldus padeda finansinės priemonės
Fondo vadovės teigimu, muziejaus atnaujinimo projekto vertė sieks virš 100 tūkst. eurų, o beveik 80 proc. šios sumos bus finansuojama pagal ILTE administruojamą priemonę „Paveldas“.
Pasak ILTE Smulkių ir vidutinių verslo klientų departamento direktorės Jolitos Rėkutės, šios paskolos ne tik suteikia finansavimo įrankį, bet ir skatina kultūros paveldo objektų socialinį, kultūrinį ir ekonominį pritaikymą. „Kultūros paveldas yra svarbi miestų ir bendruomenių tapatybės dalis. Kai jis atnaujinamas ir naudojamas, jis tampa gyva miesto struktūros dalimi. Jau matome, kad aktualizuoti ir įveiklinti kultūros paveldo objektai pritraukia daugiau lankytojų, veiklų ir dėmesio“, – sako J. Rėkutė.
About the Author
