Šiemet žiema jau spėjo priminti, kad gausus sniegas ir speigas gali tapti rimtu išbandymu gyventojų turtui, o ypač – individualiems gyvenamiesiems namams ir smulkiems statiniams. Visgi draudikai pabrėžia, kad didžioji dalis žiemos metu dėl sniego slėgio patiriamų nuostolių yra numatomi, ir jų būtų galima išvengti laiku pasirūpinus sniego dangos pašalinimu nuo pastatų stogų ir kitų paviršių.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, nuo š.m. sausio 1 iki sausio 12 d. buvo registruoti 120 kreipinių dėl sniego slėgio padarytų nuostolių. Jiems atlyginti rezervuota suma perkopė 90 tūkst. eurų, ir, prognozuojama, toliau augs. Viena sniego slėgio padaryta žala vidutiniškai sudaro 700-800 eurų sumą, rodo bendrovės duomenys.
Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, esant storai sniego dangai gyventojai dažniausiai į draudikus kreipiasi dėl sugadinto turto. Per didelio sniego slėgio neatlaiko gyvenamųjų, ūkinių ir komercinių pastatų stogai, lūžta pavėsinės, būna apgadintos stoginės, šiltnamių konstrukcijos. Lūžtančios medžių šakos taip pat apgadina automobilius ir kiemuose esantį turtą.
„Iškritus gausiam sniegui paprastai fiksuojame kelias gyventojų žalų kreipinių bangas. Pirmoji būna kelių dienų laikotarpyje po intensyvaus snygio, kai gyventojai kreipiasi dėl pirmajam būstui padarytos žalos, o antroji vėliau po kelių savaičių, kai žmonės pasiekia savo sodybas, atokiau esantį nekilnojamą turtą, kuriam sniego slėgis irgi būna pridaręs žalos“, − komentuoja ekspertas.
Kaip apsaugoti savo turtą
A. Juodeikis pabrėžia, kad reguliarus sniego šalinimas nuo stogų ir lietaus nutekėjimo sistemų priežiūra yra svarbiausios prevencinės priemonės, kai žemę ir pastatus padengia stora sniego danga.
„Esant storai sniego paklotei labai svarbu ilgai nedelsiant sniegą nuvalyti nuo pastatų stogų, balkonų, stoginių, šiltnamių ir kitų konstrukcijų. Itin didelę riziką kelia atodrėkis, kurio metu sniegas paprastai sugeria drėgmę ir tampa kelis kartus sunkesnis, todėl įvairios konstrukcijos dažnai jo neatlaiko“, – sako A. Juodeikis.
Pasak draudimo eksperto, 1 kg sauso sniego gali sugerti net 2-3 litrus vandens, taigi vidutinis 30 cm storio 1 m2 šlapio sniego svoris gali siekti net 200 – 300 kg. Tai reiškia, kad stogai, kurių konstrukcija neapskaičiuota tokioms apkrovoms, gali deformuotis ar net įgriūti ir sugandinti viduje esantį turtą. Patarimas sniegą valyti nedelsiant yra ir praktinis − iki prasidedant atodrėkiui šis nėra toks sunkus.
Ekspertas įvardija dar vieną sniego keliamą grėsmę: „Sniegas tirpsta iš apačios, nes šiluma sklinda iš pastato vidaus. Dėl to vanduo gali patekti po stogo danga, prasiskverbti į konstrukcijas ir sukelti drėgmės pažeidimus patalpų viduje. Svarbu patikrinti ir lietvamzdžius, latakus – jie turi būti neužsikimšę, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti“.
A. Juodeikis taip pat primena, kad tirpstant sniegui gali formuotis varvekliai. Svarbu juos reguliariai nuimti, nes krisdami jie, kaip ir sniego sankaupos, gali sugadinti aplinkinį turtą, automobilius ar sužeisti žmones.
Kiti baltos žiemos pavojai
Dar vienas svarbus aspektas meteorologams prognozuojant speigą – gaisrų prevencija šildant nuosavus namus. Remiantis „Lietuvos draudimo“ praėjusių metų duomenimis, šalčiausiomis žiemos savaitėmis buvo fiksuota 60 proc. daugiau gaisro sukeltų žalų, palyginus su šiltesniais žiemos mėnesiais.
„Gaisrų padažnėjimas didelių šalčių metu yra susijęs su intensyvesne šildymo įrenginių eksploatacija individualiuose namuose ir butuose. Žiemos metu labai dažna gaisrų priežastis būna įvairūs katilų, boilerių gedimai, suodžių užsidegimas nevalytuose dūmtraukiuose“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas pabrėžia, kad šildymo sistemų negalima palikti be priežiūros, o dūmtraukius būtina reguliariai valyti. Dėl intensyvaus kūrenimo gali ne tik sugesti šildymo įrenginiai, bet ir užsidegti kamine susikaupę suodžiai ir dervos. Taip pat svarbu degius daiktus laikyti saugiu atstumu nuo katilų ir kitų ugnies šaltinių, taip sumažinant gaisro kilimo riziką.
„Išvykstant iš namų per šalčius, svarbu pasirūpinti papildoma būsto priežiūra. Patartina iš anksto susitarti su artimaisiais ar draugais, kad jie kasdien apžiūrėtų būstą, nes nutrūkus elektros tiekimui šildymo sistema gali greitai nustoti veikti, o vamzdynai – užšalti. Tokiose situacijose kyla rizika ne tik sugadinti vandentiekio ir šildymo sistemas, bet ir patirti didelę žalą dėl užlietų patalpų. Reguliari būsto patikra leidžia laiku pastebėti problemas ir sumažinti galimų nuostolių mastą“, − komentuoja A. Juodeikis.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą: šaltuoju metų laiku daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose ypač svarbu reguliariai vėdinti patalpas ir vengti perteklinės drėgmės kaupimosi, pavyzdžiui, džiovinant drabužius.
„Padidėjusi oro drėgmė, esant dideliam temperatūrų skirtumui tarp patalpų ir lauko, kelia rasos susidarymo riziką. Dėl to ant langų, sienų ar kitų paviršių gali formuotis kondensatas, o ilgainiui – ir pelėsis, kuris kenkia tiek pastato konstrukcijoms, tiek gyventojų sveikatai. Reguliarus vėdinimas padeda palaikyti tinkamą mikroklimatą ir sumažinti žiemos metu dažnai pasitaikančias drėgmės problemas“, − akcentuoja A. Juodeikis.
About the Author
