2026 m. sausio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo opozicinės frakcijos surinko parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl LRT įstatymo, numatančio skiriamo finansavimo įšaldymą 2026–2028 metų laikotarpiui. Pagal jau priimtą įstatymą, finansavimas trejus metus išlieka toks pats, neatsižvelgus į infliaciją.
LRT kaip nacionalinis visuomeninis transliuotojas – Konstitucinio lygmens institucija, kurios konstitucinė misija yra tarnauti viešajam interesui. Kaip pabrėžiama kreipimesi, iš nacionalinio visuomeninio transliuotojo misijos kyla ir jo nepriklausomumo reikalavimo užtikrinimas. Nepriklausomumo reikalavimas tiesiogiai susiję su valstybės finansavimu, kuris yra vienintelis nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis, nustatytas įstatymiškai.
„Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti tokį LRT finansavimą, kad būtų užtikrintas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas. Pagal Konstituciją privaloma užtikrinti deramą nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimą, siekiant veiksmingo LRT konstitucinės misijos įgyvendinimo. Įstatymiškai įtvirtinus vienintelio LRT finansavimo šaltinio buvimą, įstatymiškai uždraudžiant pajamų gavimo galimybes iš reklamos ar kitų šaltinių“, – akcentuoja vienas iš kreipimosi autorių TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė.
Pasak kreipimąsi pasirašiusių Seimo narių, teisiškai reikšminga yra ir tai, jog šie LRT finansavimo pakeitimai nėra susiję su jokiomis objektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, ekonomine ir finansine krize valstybėje, dėl kurios konstituciškai būtų pateisinamas LRT finansavimo mažinimas. Šiuo konkrečiu atveju net nebuvo nurodytas joks konstitucinis pagrindimas, kodėl įstatymu LRT finansavimas yra „įšaldomas“ būtent trejiems metams. Be to, esant ekonominei ir finansinei krizei valstybėje, finansavimas turėtų būti mažinamas visoms sritims.
Nuolatiniai Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio išpuoliai prieš LRT, jos vadovę bei LRT žurnalistus, politinio spaudimo prieš LRT veiksmus bei iniciatyvas lydinti stebėtina skuba, nenoras išsamiai ir konstruktyviai išdiskutuoti siūlomo teisinio reguliavimo poreikį, vengimas gauti ekspertų išvadas dėl siūlomų pataisų, kaip ir įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl LRT finansavimo yra akivaizdus politinis spaudimas.
Todėl, vadovaujantis išdėstytais motyvais, Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar priimtas įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams pliuralistinės demokratijos, atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams, taip pat Konstitucijos sudedamąja dalimi esančio Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1 straipsniui.
Visas kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstas čia.
About the Author
