Itin žiemiški, ekstremalūs orai – snygis bei didelis šaltis vairuotojams tapo realiu išbandymu. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per pirmąsias dvi šių metų savaites, pagalbos skambučių skaičius buvo net 38 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. BTA Klientų aptarnavimo skyriaus vadovo Vytautas Endrijaitis teigimu, dalis iškvietimų tiesiogiai susiję su šalčiu – tiek gedimai, tiek ekstremalios situacijos nutinka būtent nukritus temperatūrai.
„Svarbiausia suprasti, kad žiemiškos sąlygos reikalauja didesnio atsargumo, o didžioji dalis incidentų susiję su slidžia kelio danga, prastomis matomumo sąlygomis ir techninėmis transporto priemonių problemomis. Analizuodami įvykius pastebėjome, kad šalčiai ne tik sukėlė momentinius gedimus, bet ir išryškino įsisenėjusias automobilių problemas. Tai tapo savotišku žiemos egzaminu transporto priemonėms“, – sako V. Endrijaitis
Nuo neužsivedančių automobilių iki tinkamų padangų
BTA Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas primena, kad žiemą automobilio paruošimas nėra vien formalumas. Pavyzdžiui, akumuliatoriaus gedimas – viena dažniausių pagalbos kvietimo priežasčių.
„Žemoje temperatūroje akumuliatoriaus galia mažėja, o senesnis akumuliatorius ar trumpų kelionių režimas mieste dažnai neleidžia jam pilnai pasikrauti. Todėl verta įvertinti jo būklę iš anksto, ypač jei užvedimas rytais tampa vangus“, – teigia V. Endrijaitis.
Ne mažiau svarbios padangos ir realus automobilio pravažumas. Pasak V. Endrijaičio, žieminės padangos turi būti tinkamos būklės – esant sniegui ar ledui, protektoriaus efektyvumas bei teisingas slėgis turi tiesioginę įtaką stabdymui ir stabilumui.
„Dar viena rizikos zona – automobilio skysčiai. Žiemai netinkamas langų plovimo skystis ar prastesnės aušinimo skysčio savybės gali sukelti rimtų problemų, kurios prasideda nuo prasto matomumo, bet gali baigtis ir gedimais. Todėl prieš šalčius rekomenduojama įsitikinti, kad visi skysčiai pritaikyti žemoms temperatūroms“, – akcentuoja BTA Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas.
Būkite visada pasiruošę
Šiemetinis gausus snygis dar kartą parodė, kad pasiruošimas ekstremalesnėms situacijoms nėra perteklinis atsargumas, o būtinybė. Net ir miestuose, kur kasdienis eismas atrodo nuspėjamas, situacija gali pasikeisti labai greitai – staigus snygis, eismo įvykis ar kelių nepravažumas gali paversti įprastą kelionę ilgu stovėjimu spūstyje.
„Dalis šiuo laikotarpiu fiksuotų pagalbos iškvietimų buvo susiję ne su techniniais gedimais, o su, pavyzdžiui, pasibaigusiu kuru. Žiemą važinėjimas su pustuščiu kuro baku tampa ypač rizikingas, nes niekada neaišku, kiek laiko teks praleisti kelyje ir ar pavyks greitai pasiekti degalinę. Tą puikiai iliustruoja ir praėjusią savaitę Vilniuje dėl snygio paralyžiuotas eismas. Net ir trumpa kelionė gali užsitęsti, o tuščias bakas tokiose situacijose tampa ne tik nepatogumu, bet ir saugumo klausimu“, – pabrėžia V. Endrijaitis.
Jis priduria, kad žiemą verta mąstyti ne apie „įprastą scenarijų“, o apie galimus netikėtumus. Paprasti sprendimai, tokie kaip didesnis degalų rezervas, realistiškas kelionės planavimas ir pasirengimas ilgesniam buvimui kelyje, gali padėti išvengti streso, neplanuotų išlaidų ir pavojingų situacijų tiek mieste, tiek užmiestyje.
Sugrįžusi žiema
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo.lt) meteorologo Gyčio Valaikos, po itin švelnaus gruodžio staiga atėjusi „tikra“ žiema atnešė ir šalčio, ir sniego, todėl vairuotojams verta neatsipalaiduoti ir toliau sekti orų pokyčius.
„Pirmoji kalendorinės žiemos pusė buvo labai kontrastinga. Gruodis – ketvirtas šilčiausias per visą stebėjimų istoriją. Tikra žiema atėjo tik gruodžio gale ir šiuo metu ji trunka apie dvi savaites. Na, o sausio pirmoji pusė pasižymėjo labai žiemiškais orais. Paskutinį kartą panašiai šaltas sausis buvo tik prieš dešimtmetį, 2016 metais. Be to, dalyje šiaurės vakarinių rajonų susidarė storiausia sniego danga per pastaruosius 15 metų“, – sako G. Valaika.
Jis ragina nepamiršti, kad žiemą prognozės gali skirtis nuo realių sąlygų konkrečioje vietoje, todėl planuojant kelionę verta pasitikrinti faktinę temperatūrą, o ne vien pasikliauti programėlėmis.
„Pastarosiomis naktimis skaitmeninės orų prognozės programėlėse dažniau klydo dėl to, kiek lauke yra šalčio. Tokie nesutapimai atsiranda visuose šiuolaikiniuose orų modeliuose dėl netiksliai apskaičiuojamo debesuotumo ir pragiedrėjimų. Jeigu naktį ar paryčiais dangus pragiedrėja, tuomet šaltukas „kandžiojasi“ 5–10 laipsnių stipriau, tad verta pasiruošti atitinkamai. Jei debesys neprasisklaido, tuomet šaltis būna ne toks stiprus“, – pažymi meteorologas.
About the Author
