Seimo lankytojų centre vykęs Lietuvos ateities ekosistemos Baltosios knygos pristatymas subūrė politikos formuotojus, akademikus, valstybės institucijų atstovus ir pilietinę visuomenę diskusijai apie tai, kaip Lietuva gali kryptingai ruoštis ateities iššūkiams ir pereiti nuo deklaracijų prie realių sprendimų.
Renginio dalyviai vieningai pabrėžė, kad gyvenant geopolitinio nestabilumo, technologinių lūžių ir visuomenės fragmentacijos laikotarpiu, valstybei nebeužtenka reaguoti, būtina numatyti ir veikti sistemiškai.
Renginį moderavęs Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Tadas Vinokuras teigė, kad Baltosios knygos siekis – pereiti nuo teorinių diskusijų prie realių sprendimų.
„Man atrodo, šitos knygos svarbiausias aspektas yra tai, kad mes iš teorijos norime pereiti į praktiką. Arba mes ateitį formuojame patys, arba ateitis formuoja mus“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie valstybės atsakomybę veikti ilgalaikėje perspektyvoje. Pasak T. Vinokuro, valstybės problemos negali būti sprendžiamos atskirais sektoriais.
Prezidento žinia: Baltoji knyga – ne baigtinis dokumentas, o kryptis
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinime, kurį perskaitė jo patarėjas Saulius Olencevičius, pabrėžta, kad dokumentas sąmoningai vadinamas Baltąja knyga: „Ne todėl, kad jis būtų baigtinis ar nekintantis, bet todėl, kad jis nubrėžia kryptį, apibrėžia principus ir atveria erdvę atsakingam valstybės pasirinkimui“, – rašoma Prezidento sveikinime. Prezidento teigimu, Lietuva gyvena radikalaus neapibrėžtumo sąlygomis. „Geopolitinis nestabilumas, klimato kaita, dirbtinio intelekto proveržis, visuomenės fragmentacija ir pasitikėjimo valdžia erozija kelia klausimą – ne ar keisis pasaulis, bet ar valstybė bus pasirengusi“. Prezidentas, ragindamas knygos principus paversti kasdiene praktika, akcentavo, kad „Didžiausias pavojus yra tas, kad ši knyga liks teisinga, bet neįgyvendinta“.
Seimo kanceliarija: Baltoji knyga – daugiau nei leidinys
Lietuvos Respublikos Seimo kancleris Algirdas Stončaitis sakė, kad Baltosios knygos rengimas žymi svarbų Seimo kanceliarijos raidos etapą. „Ši knyga Seimo kanceliarijai yra daugiau negu knyga“, – teigė A. Stončaitis, – „Tai tarsi naujas žemėlapis, rodantis valstybei, kaip kurti ateities sprendimus, remiantis ne spėjimais ar nuojautomis, o įžvalgomis ir įrodymais grįstu veikimu“. Kancleris pabrėžė, kad Lietuvai svarbu ne tik turėti strategijas, bet ir gebėti jas įgyvendinti. „Šiandien svarbiausias klausimas – kaip šiuos principus paversti kasdieniu sprendimų priėmimu, o ne tik krypties deklaracija“, – kalbėjo A. Stončaitis.
Ateities komitetas: knyga kaip šviesa, bet ne automatinis sprendimas
Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas išsakė viltį, kad Baltoji knyga nėra paskutinis žingsnis strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinime. „Jeigu prieš 2–3 metus patvirtinus Lietuvos valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, atrodė, kad padarytas didžiulis darbas ir galima šiek tiek atsipūsti, turim laiko, tai Baltoji knyga yra įrodymas, kad laiko neturime. Turime eiti į priekį“. Komiteto pirmininkas, ragindama knygą skaityti, nagrinėti ir naudoti kaip darbo įrankį, vadino ją šviesa, kuri nušviečia kelią, bet pabrėžė, kad tuo keliu turime eiti patys.
Europos kontekstas ir praktinės galimybės
Europos Audito Rūmų narė dr. Laima Liucija Andrikienė akcentavo, kad Baltosios knygos idėjos glaudžiai susijusios su būsima Europos Sąjungos finansine perspektyva. „Šis dokumentas yra ne tik reikšmingas politinės brandos ženklas, bet ir bendros mūsų atsakomybės už Lietuvos ateitį išraiška“, – sakė dr. L. L. Andrikienė. Ji pabrėžė, kad būsimos ES investicijos į regionus, inovacijas, švietimą ir saugumą gali tapti realiu įrankiu knygoje numatytiems tikslams įgyvendinti.
Renginio dalyviai sutarė, kad Baltosios knygos sėkmė priklausys nuo to, ar ji taps kasdienio sprendimų priėmimo dalimi. Diskusijų metu pabrėžta, kad Lietuvos ateitis priklausys ne nuo dokumentų skaičiaus, o nuo to, ar sugebėsime šios knygos principus paversti veikiančia, sprendimus formuojančia ekosistema.
Nuoroda į leidinį: „Lietuvos ateities ekosistemos Baltoji knyga“.
About the Author
