Šalčiams sukausčius kelius ir šaligatvius, kasmet fiksuojamas nelaimingų atsitikimų skaičiaus augimas – darbuotojai patiria traumas vykdami į darbą ar grįždami iš jo. Dažniausios priežastys – slidūs, tinkamai neprižiūrėti keliai, šaligatviai ar laiptai, taip pat staigūs oro sąlygų pokyčiai.
Bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių ir šaligatvių valymą bei priežiūrą organizuoja seniūnijos, o praeivių saugumą prie pastatų privalo užtikrinti jų savininkai ar nuomininkai. Tuo pat metu Valstybinė darbo inspekcija primena, kad žiemos keliamus pavojus būtina vertinti ir kiekvienoje darbovietėje – ypač atkreipiant dėmesį į judėjimo kelių slidumą įmonių teritorijose.
„Plikledis – tai rizika, kurią dažnai nuvertiname, nes judėjimas į darbą atrodo kasdienė ir savaime suprantama veikla. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu sąmoningai pasirūpinti savo saugumu ir pasirinkti tinkamas prevencines priemones“, – sako Rita Zubkevičiūtė, Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Kaip sumažinti traumų riziką?
Kritimų ir paslydimų riziką galima reikšmingai sumažinti:
- avint patogią avalynę su gruoblėtu, neslystančiu padu;
- naudojant specialias priemones – antbačius ar tinklelius, skirtus saugiai vaikščioti ledu ar esant plikšalai;
- tamsiuoju paros metu segint atšvaitus, ypač einant per važiuojamąją kelio dalį.
Slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias gerokai pailgėja, todėl atšvaitus seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau ir gali laiku sureaguoti.
„Atšvaitas – tai paprasta, bet gyvybiškai svarbi priemonė. Jis gali tapti esminiu skirtumu tarp saugaus kelio ir skaudaus incidento“, – pabrėžia R. Zubkevičiūtė.
Jei nelaimingas atsitikimas vis dėlto įvyko
VDI primena, kad visi nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo privalo būti ištirti nustatyta tvarka, užpildant Nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo aktą (forma N-2).
Tik pateikus N-2 formos aktą VDI teritoriniam skyriui ir jam patikrinus dokumentus bei perdavus juos „Sodrai“, nukentėjęs darbuotojas gauna ligos išmoką. Nedarbingumas tokiu atveju apmokamas nuo pirmos dienos iš privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų lėšų.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirtas per 10 darbo dienų, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatais.
Pagrindiniai veiksmai tiriant nelaimingą atsitikimą
- Nukentėjęs darbuotojas (jeigu pajėgia) arba įvykį matęs asmuo nedelsdamas praneša darbdaviui, padalinio vadovui ar DSS specialistui.
- Įmonės vadovo įsakymu sudaroma dvišalė tyrimo komisija.
- Komisija kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl pažymos apie traumos sunkumą.
- Gaunamas nukentėjusiojo paaiškinimas.
- Užpildomas N-2 formos aktas.
Užbaigus tyrimą
- Vienas N-2 formos akto egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai lieka įmonėje.
- Po vieną egzempliorių darbdavys pateikia: VDI teritoriniam skyriui (kartu su reikiamais dokumentais) ir nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui.
„Svarbu ne tik išvengti traumų, bet ir žinoti savo teises. Tinkamai atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas užtikrina darbuotojo socialines garantijas“, – akcentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Kontaktams:
mob. +370 698 73 025
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius
About the Author
