Gamybos įmoka, kurią moka dalis vėjo ir saulės elektrinių valdytojų, jau pasiekė pirmuosius namų ūkius ir bendruomenes, kurios planuoja įgyvendinti įvairius projektus – nuo bendruomeninių švenčių iki saulės elektrinių su kaupikliais.
Lietuvoje sparčiai vystant saulės ir vėjo elektrines, vis daugiau bendruomenių atsiduria jų kaimynystėje. Šalia gyvenantiems asmenims tai gali reikšti ne tik tam tikrus nepatogumus, pvz., šešėliavimą, bet ir įvairias naudas. Pagal dabar galiojančią tvarką, visų didesnių nei 100 kW komercinių saulės ir vėjo elektrinių, kurioms leista pradėti gamybą po 2023 m. liepos 1 d., valdytojai moka gamybos įmoką – 1 eurą už pagamintą megavatvalandę. Arčiausiai vėjo ir saulės elektrinių esantiems namų ūkiams tiesiogiai išmokama 15 proc. surinktos gamybos įmokų sumos. Likusi dalis skelbiant konkursą yra skiriama vietos bendruomenių projektams ir administravimui.
Pernai vasarą Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė pirmuosius kvietimus bendruomenėms. Finansavimą savo projektams įgyvendinti gavo penkiolika bendruomenių organizacijų, įsikūrusių skirtinguose Lietuvos regionuose – Mažeikių, Kelmės, Telšių, Šakių, Kaišiadorių, Vilkaviškio ir Anykščių. Skirtos sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei 30 tūkst. eurų.
Gautas lėšas vietos bendruomenės planuoja išleisti įvairiausioms veikloms, tarp kurių ir bendruomeninės šventės ir maisto priekaba. Iš finansuotų projektų išsiskiria į ilgalaikį tvarumą orientuoti projektai. Pavyzdžiui, Šakių rajone veikiantis Naumiestiečių sambūris įsigis elektrinį mini automobiliuką, kuris leis bendruomenės nariams judėti ekologiškiau ir mažinti CO2 išmetimus. Kelmės rajone esanti bendruomenė „Šaltenių pašvaistė“ už gamybos įmokos lėšas įrengs saulės elektrinę ir energijos kaupiklius, kurie užtikrins vietos parkelio apšvietimą ir padės sumažinti elektros sąnaudas. Šakių rajono Janukiškių bendruomenės centras pasirinko aplinkosauginio švietimo ir sąmoningumo didinimo kryptį, ten Joninių šventės metu bus organizuojamos edukacijos apie žaliąją energetiką, o fejerverkus pakeis saulės energiją naudojantys šviestuvai.
„Pradėta taikyti gamybos įmoka buvo reikšmingas žingsnis, užtikrinantis, kad elektros energija iš saulės ir vėjo naudą neštų ne tik tokias elektrines statantiems vystytojams, bet ir šalia jų gyvenančioms bendruomenėms. Tai gali padidinti atsinaujinančios energetikos projektų priimtinumą jų kaimynystėje. Tačiau siekiant ilgalaikės naudos, reikia daugiau informacijos ir institucijų pagalbos, kad gamybos įmoka būtų naudojama kaip investicija, pvz., steigiant energetikos bendrijas. Tai leistų bendruomenių nariams tapti gaminančiais vartotojais ir pastebimai sutaupyti elektros ir šilumos sąskaita“, – sako aplinkosauginės organizacijos VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Bendruomenių projektų finansavimo kvietimuose jau dabar prioritetas teikiamas ilgalaikiams projektams, susijusiems su vartotojų švietimu, energijos vartojimo efektyvumu, tvaria energija ir klimato kaita. Panaši praktika galioja ir kitose valstybėse, pvz., Airijoje, kur vietos bendruomenės taip pat gauna finansavimą iš vėjo elektrinių vystytojų. Esminis skirtumas tas, kad Airijoje gamybos įmoka yra dvigubai didesnė ir siekia 2 eurus už megavatvalandę.
Gamybos įmokos mechanizmas Lietuvoje dar labai naujas. Tačiau jau pirmasis gamybos įmokos paskirstymas parodė, kad ši priemonė gali būti daugiau nei kompensacija – ji gali tapti atspirties tašku bendruomenių energetikai. Pasak D. Tracevičiaus, nuo to, kaip gamybos įmoka toliau bus formuojama ir tobulinama, reikšmingai priklausys ir atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje. Todėl svarbu diskutuoti apie šio mechanizmo tobulinimą ir įtraukti vietos bendruomenes siekiant tvarių ir ilgalaikių rezultatų.
About the Author
