Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) Baltijos šalyse į 2026 metus žengia su dideliu atsargumu, o Lietuvos verslui nerimą kelia valdžios sprendimai, rodo naujausi „Norstat“ tyrimo duomenys. Kaip ir kodėl išsiskiria Lietuvos įmonių lūkesčiai kitiems metams, komentuoja „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
Lietuvos verslas šiuo metu yra jautresnis politiniams ir administraciniams sprendimams nei kaimyninėse šalyse. Vertindami faktorius, kurie labiausiai paveiks įmonių veiklos rezultatus 2026 m., net 30 proc. Lietuvos SVV kaip svarbiausią veiksnį įvardijo reguliacinės ar mokestinės aplinkos pokyčius. Palyginimui, Latvijoje šį veiksnį išskyrė 18 proc. respondentų, o Estijoje – 19 proc.
„Toks išskirtinis Lietuvos verslų nerimas kyla ne tiek dėl vieno konkretaus sprendimo, kiek dėl bendro neapibrėžtumo jausmo. Smulkiajam verslui ypač svarbu stabilumas ir prognozuojamumas, nes net ir nedideli mokestiniai ar reguliaciniai pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį pinigų srautams, investiciniams planams ar darbuotojų išlaikymui. Kai sprendimai dažni, fragmentuoti ar komunikuojami nepakankamai aiškiai, tai skatina atsargumą ir stabdo plėtros planus“, – sako D. Tamašauskas.
Baiminasi infliacijos
Kalbant apie kitus įtakos veiksnius, Lietuvos verslo nuotaikos daugeliu atvejų artimesnės regiono vidurkiui. Pavyzdžiui, infliaciją ir augančias kainas kaip didžiausią lemiantį faktorių įvardija 45 proc. Lietuvos, 48 proc. Latvijos ir net 53 proc. Estijos įmonių. Energijos išteklių kainas reikšmingomis laiko 22 proc. Lietuvos, 15 proc. Latvijos ir 23 proc. Estijos verslų.
„Nors pastaruoju metu infliacijos tempai ir stabilizavosi, verslas vis dar jaučia ankstesnio kainų šoko pasekmes – aukštesnes žaliavų, energijos, logistikos ir darbo jėgos sąnaudas. Šie veiksniai tiesiogiai veikia įmonių pelningumą bei kainodarą. Todėl infliacija vertinama ne kaip trumpalaikis epizodas, o kaip struktūrinis iššūkis, su kuriuo tenka gyventi ilgiau. Kadangi kainų spaudimą daugiausia lemia tarptautiniai procesai rinkose, nieko keisto, kad Baltijos šalių verslas šią riziką vertina panašiai“, – teigia „Luminor“ banko ekspertas.
Ieško stabilumo
D. Tamašausko teigimu, 2026 m. verslo lūkesčiai krypsta ne į spartų augimą, o į stabilumo išlaikymą. Smulkios ir vidutinės įmonės atsargiau vertina investicinius sprendimus, atidžiau planuoja kaštus ir vengia ilgalaikių įsipareigojimų, kurių grąžą sunkiau prognozuoti. Vietoje agresyvios plėtros verslai renkasi optimizuoti veiklą, didinti efektyvumą ir kaupti finansinį rezervą, kad galėtų amortizuoti galimus išorinius sukrėtimus.
„Tokios nuotaikos nėra pesimizmo ženklas, veikiau brandesnis verslo požiūris. Lietuvos įmonės šiandien diferencijuoja tai, ką gali kontroliuoti, ir tai, kas nuo jų nepriklauso. Infliacija ar geopolitika veikia kaip fonas, tačiau vidaus politikos sprendimų prognozuojamumas yra esminis planuojant į priekį. Kuo daugiau aiškumo ir nuoseklumo bus valdžios sprendimuose, tuo greičiau verslas grįš prie aktyvesnių investicijų bei augimo planų“, – sako ekspertas.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2025 metų lapkričio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta 250 žmonių.
Apie „Luminor“:
„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor“ siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia.
About the Author
