Beveik du trečdaliai Lietuvos įmonių artimiausiais metais numato investicijas į savo verslo plėtrą, rodo „Citadele“ banko atlikta Baltijos šalių verslo dalyvių apklausa. Daugiausia verslų planuoja investuoti į savo darbuotojų kompetencijų gerinimą (45 proc.), efektyvumą ir produktyvumą (37 proc.) bei veiklos skaitmeninimą (31 proc.).
„Apklausos rezultatai rodo aiškų verslo apsisprendimą investuoti. Įmonės planuoja plėtrą įvairiose srityse, o šias tendencijas patvirtina ir rinkos duomenys – matome augantį finansavimo poreikį visoje paskolų rinkoje ir tarp mūsų klientų. Pernai visose Baltijos šalyse verslui suteikėme per 900 mln. Eur paskolų, o šiemet tikimės viršyti milijardą eurų“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis.
2025 m. trečiojo ketvirčio paskolų rinkos duomenys rodo, kad metinis naujų verslo paskolų augimas Baltijos šalyse siekė beveik 19 proc., o Lietuvoje – 16 proc. Tuo metu Estijoje naujų verslo paskolų apimtys rudenį šoktelėjo net 45 proc. – tai sparčiausias augimas per trejus metus, signalizuojantis besitęsiantį augančios ekonomikos ciklą.
Toli į ateitį nesidairo
Remiantis apklausa, Lietuvoje per artimiausius 12 mėnesių investicijas planuoja 61 proc. įmonių, Latvijoje – 62 proc., o Estijoje – 52 proc. Pasak V. Žagūnio, Baltijos šalių verslai šiuo metu renkasi nedideles, saugias investicijas – vengia perteklinės rizikos, tačiau kartu siekia išlaikyti augimo tempą ir stiprinti konkurencingumą.
„Jei anksčiau penkerių metų strategijos įmonėms reikšdavo žinojimą, ką daryti ir kokių tikslų siekti, šiandien prognozuoti daugiau nei tris mėnesius į priekį turbūt yra beprasmiška, nes dabartinė geopolitinė aplinka gali greitai pakeisti tiekimo grandines ar pinigų srautus. Dabar įmonių sėkmė priklauso nuo gebėjimo realiuoju laiku įvertinti išorinius veiksnius ir greitai adaptuotis. Pastebime, kad šiuo požiūriu Lietuvos verslas demonstruoja išskirtinį atsparumą ir lankstumą“, – sako jis.
Kaip ir Lietuva, plėtrą planuojančios Estijos įmonės savo investicijų planuose didžiausią dėmesį skiria darbuotojų kompetencijų gerinimui (36 proc.) ir veiklos efektyvumo didinimui (31 proc.). Latvijos verslai labiausiai suinteresuoti investicijomis į skaitmeninimą ir technologijas (40 proc.) bei veiklos efektyvumą (31 proc.).
Visose trijose Baltijos valstybėse kiek mažiau dėmesio skiriama investicijoms į dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, eksportą bei tvarumo ir žaliąsias iniciatyvas. Tiesa, palyginti su Estija ir Latvija, kur į tvarumą planuoja investuoti atitinkamai vos 5 proc. ir 10 proc. įmonių, Lietuvoje šią kryptį ketiną pasirinkti penktadalis respondentų.
„Matome, kad investicijos į DI sprendimus kol kas nėra prioritetų sąrašo viršuje, bet negalime sakyti, jog verslai šią kryptį nustumia į šoną. Įmonės aktyviai domisi DI suteikiamomis galimybėmis, tačiau į šią sritį žengia atsargiai, vertina rizikas ir realią naudą savo veiklai“, – sako „Citadele“ banko valdybos narys.
Išlieka atsparūs muitų tarifams
Baltijos šalių verslo atstovai kaip pagrindines kliūtis investicijoms nurodo du dominuojančius veiksnius – biurokratiją ir didesnius darbo kaštus.
Apklausos duomenimis, Lietuvoje biurokratija bei veiklos reguliavimo procesais nepatenkintų įmonių dalis siekia 61 proc., kai Latvijoje – 36 proc., o Estijoje – 43 proc. Dideles darbo sąnaudas kaip reikšmingą kliūtį investicijoms Lietuvoje pabrėžia 53 proc. verslo atstovų. Latvijoje taip mano – 22 proc. apklaustųjų, Estijoje – 43 proc.
Tarp trikdžių investavimui į verslo plėtrą lietuviai taip pat mini aukštesnes palūkanas (37 proc.), ribotą prieigą prie finansų (33 proc.) bei muitų tarifus (21 proc.). Kitas kliūtis nurodė 15 proc. šalies respondentų.
„Lietuvos įmonėms didžiausią spaudimą šiuo metu daro vidaus politikos veiksniai, o muitų tarifai išlieka tarp mažiausiai reikšmingų investicijų stabdžių. Tai rodo, kad išoriniai prekybos barjerai kol kas kelia palyginti nedidelę grėsmę plėtros planams. Vis dėlto numatyti, kaip veiks atnaujinta mokesčių sistema ar būsimos tarptautinės prekybos taisyklės, sudėtinga, todėl šie pokyčiai gali tiek atverti naujų galimybių, tiek tapti papildomu rizikos veiksniu“, – priduria V. Žagūnis.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių verslo apklausą 2025 m. IV ketv. atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Telefonu buvo apklausta daugiau nei 1500 įmonių aukščiausios grandies vadovų (generalinių, finansų direktorių ir kt.) iš visų Baltijos šalių.
About the Author
