Lietuvos startuolių ekosistemos bendra įmonių vertė 2025 m. pasiekė 16,4 mlrd. eurų, rodo naujausia Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ inicijuota „Dealroom“ apžvalga. Vien per metus šalies startuoliai pritraukė 220 mln. eurų rizikos kapitalo investicijų iš 77 unikalių investuotojų. Ekosistemos brandą dar labiau patvirtino ir metų pradžioje Lietuvos startuolių žemėlapyje atsiradęs naujas vienaragis – „Cast AI“.
„Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos startuolių ekosistema išaugo 5,9 karto – tai beveik keturis kartus sparčiau nei Vidurio ir Rytų Europos regiono vidurkis. Lietuva nebėra tik auganti ekosistema – ji tampa brandžia ir konkurencinga tarptautiniu mastu. Mūsų tikslas – kad šis augimas kurtų ilgalaikę vertę šalies ekonomikai ir stiprintų Lietuvos pozicijas globaliose rinkose“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Investicijų augimas ir kapitalo struktūros branda
2025 m. investicijų augimas Lietuvoje išsiskyrė viso regiono kontekste – per metus pritrauktų rizikos kapitalo investicijų suma išaugo nuo 131 mln. iki 220 mln. eurų. Skaičiuojant laikotarpį nuo 2020 m., Lietuva užima antrą vietą Vidurio ir Rytų Europoje pagal pritrauktas rizikos kapitalo investicijas vienam gyventojui ir daugiau nei keturis kartus viršija regiono vidurkį.
„Matome aiškią investicijų struktūros brandą – ankstyvosiose stadijose Lietuvos startuolius dažniausiai remia vietiniai investuotojai, tačiau įmonėms augant vis svarbesnį vaidmenį pradeda vaidinti tarptautinis kapitalas. Ypač reikšmingas yra JAV investuotojų įsitraukimas, kuris tampa lemiamas proveržio ir vėlyvosiose stadijose, kai įmonės sparčiai plečiasi globaliose rinkose“, – teigia Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė Karolina Urbonaitė.
Didžiausią 2025 m. investiciją pritraukė dirbtinio intelekto sprendimus debesų infrastruktūrai kurianti „Cast AI“, kuri „Series C“ etape užsitikrino 108 mln. dolerių finansavimą. Tai tapo antru pagal dydį Lietuvos startuolių investicijų raundu per visą istoriją po „Vinted“. Antroje vietoje pagal investicijų dydį rikiuojasi „Nexus AI“, pritraukusi 30 mln. eurų, trečioje – biotechnologijų bendrovė „Atrandi Biosciences“ su 22,7 mln. eurų investicija.
Analizuojant sektorius, didžiausia investicijų dalis 2025 m. teko verslo programinės įrangos sektoriui, kuris pritraukė 160 mln. eurų. Sveikatos technologijų startuoliai sulaukė 34,7 mln. eurų investicijų, o finansinių technologijų sektorius – 16 mln. eurų.
Nepaisant 2025 m. matomo investicijų atsigavimo, bendras investicijų lygis išlieka žemesnis nei ankstesnio ciklo piko metais, taip pat matomas bendros ekosistemos vertės augimo sulėtėjimas. Šį nuosmukį atspindi platesnės pasaulinės tendencijos, kurias lemia besitęsianti geopolitinė įtampa, makroekonominis neapibrėžtumas ir atsargesnis investuotojų požiūris. Išaugęs rizikos vengimas, ilgesni sprendimų priėmimo ciklai ir didesnis dėmesys kapitalo efektyvumui pakeitė rizikos kapitalo srautus visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą. Šiame kontekste 2025 m. atsinaujinęs augimas pabrėžia Lietuvos startuolių ekosistemos atsparumą ir gebėjimą pritraukti kapitalą net ir sudėtingomis sąlygomis.
Ekosistemos brandos požymiai
Lietuvos startuolių ekosistema išsiskiria ir gebėjimu augti globaliai, neperkeliant veiklos centro į užsienį. Tik 26 proc. Lietuvoje įkurtų scaleup įmonių savo pagrindinę būstinę perkelia į kitas šalis – tai mažiausias rodiklis visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Palyginimui, Estijoje šis rodiklis siekia 50 proc., o Latvijoje – 70 proc.
Lietuva lyderiauja ir tarp moterų įkurtų startuolių. 11 proc. Lietuvos startuolių turi įkūrėjas moteris – tai viršija tiek Vidurio ir Rytų Europos, tiek Europos vidurkį. Nuo 2020 m. moterų (bendrai) įkurtos įmonės pritraukė 21 proc. viso Lietuvoje investuoto rizikos kapitalo, o pagal moterų įkurtų startuolių sukurtą įmonių vertę Lietuva užima pirmą vietą regione. Tiesa, apie 90 proc. visos moterų įkurtų startuolių vertės lemia vienaragio „Vinted“ vertė.
Startuolių augimas miestuose
Miestų lygmeniu Vilnius išlieka sparčiausiai augantis miestas Vidurio ir Rytų Europoje pagal startuolių sukurtą vertę ir 2025 m. užima trečią vietą tarp regiono sostinių pagal pritrauktas rizikos kapitalo investicijas. Sostinėje dominuoja verslo programinės įrangos ir sveikatos technologijų sektoriai.
„Vilniaus startuolių ekosistemos augimą lemia nuosekliai vystoma technologinė infrastruktūra, reguliacinė ir verslo aplinka, ir gebėjimas pritraukti tarptautinius talentus bei investuotojus. Tai leidžia miestui išlaikyti konkurencingą poziciją viso regiono mastu“, – sako oficialios Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.
Kaunas pagal nuo 2020 m. pritrauktas rizikos kapitalo investicijas rikiuojasi trečioje vietoje tarp Vidurio ir Rytų Europos ne sostinių miestų. Mieste ypač aktyvūs energetikos, žaidimų ir transporto sektoriai, o augimą skatina tokie startuoliai kaip „Fivrec“, „TutoToons“ ar „Elinta Charge“.
„Kauno stiprybė – aiški specializacija ir auganti technologinių įmonių koncentracija, leidžianti miestui konkuruoti su didžiaisiais regiono centrais. Tai rodo, kad Lietuvos startuolių ekosistema yra stipri ne tik sostinėje“, – teigia Kauno verslo, investicijų ir turizmo agentūros „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.
„Dealroom“ ataskaita pristatyta kasmetiniame Inovacijų agentūros renginyje „Wrap up of 2025“. Ataskaitą inicijavo Inovacijų agentūros skyrius „Startup Lithuania“ kartu su partneriais: Lietuvos rizikos kapitalo fondu „Coinvest Capital“, advokatų kontora „Triniti Jurex“, finansinių technologijų centru „Rockit“, Kauno verslo, investicijų ir turizmo agentūra „Kaunas IN“ ir Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
Visą „Dealroom“ startuolių ekosistemos apžvalgą galima rasti čia.
About the Author
