Seime įregistruota ir kelią jau skinasi iniciatyva nustatyti privalomą 300 metrų atstumo ribą nuo gyvenamųjų, visuomeninės paskirties pastatų ir kitų objektų visiems projektuojamiems karjerams ar esamų karjerų plėtrai be jokio vertinimo. Įgyvendinus grupės Seimo narių parengtą Žemės gelmių įstatymo projekto pataisą, ilgainiui neigiamas pasekmes pajustų daugelis, nes būtų prarasta reikšminga vietinė žaliava, atkreipia dėmesį Lietuvos karjerų asociacija.
Pasak asociacijos prezidentės Tatjanos Kuzavinienės, karjeruose išgaunamos nerūdinės medžiagos yra kritinė žaliava infrastruktūros objektų statyboms. „Vietinių žaliavų gavyba mažina poreikį importuoti medžiagas iš užsienio arba atvežti jas į naudojimo vietas iš tolimesnių karjerų, taip mažinant transporto sukeliamą CO2 pėdsaką. Transportavimo kaštai sudaro didžiulę statybinių medžiagų kainos dalį. Importas reiškia brangesnius kelius, brangesnius būstus ir didesnius mokesčius už infrastruktūrą. Išgaunant vietines medžiagas, pinigai lieka šalies viduje“, – sako T. Kuzavinienė.
Žemės gelmių įstatymo papildymo projektą, kuriuo siekiama apriboti karjerų kasybos sklypus, įregistravo valdančiosios LSDP frakcijos nariai Audrius Radvilavičius, Alvydas Mockus, Kęstutis Vilkauskas ir opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.
„Naujoji Seimo narių iniciatyva šiuo metu detaliai išžvalgytų ir galimų iškasti išteklių kiekį sumažins 18 proc., t. y. daugiau nei 500 mln. kubinių metrų. Remiantis galiojančiais mokesčių tarifais ir vartotojų kainų indeksu, įvedus apribojimus šio prarandamo žaliavų kiekio dabartinė pinginė vertė vien tik dėl prarandamo mokesčio už žemės gelmes sudaro apie 660 mln. Eur, o reali vertė bus žymiai didesnė. Valstybės įmonė „Kelių priežiūra“, kurios pagrindinė veikla yra valstybinių kelių priežiūra, gali prarasti ketvirtadalį išteklių (24 proc.).
Vien mūsų asociacijos įmonės, užimančios vidutiniškai 45 proc. kalnakasybos rinkos dalies, per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai papildė biudžetą apie 4,8 mln. Eur mokesčiu už naudingąsias iškasenas, 121 mln. Eur į metus darbo jėgos mokesčiu, 49 mln. Eur į metus kitais mokesčiais, t. y. šie skaičiai rodo, kad mokestis už naudingąsias iškasenas vidutiniškai sudaro tik 3 proc. visų su veikla susijusių mokesčių. Ilgalaikėje perspektyvoje, praradimai gali būti didesni, nes kiekvienais metais mokesčiai už išteklius yra indeksuojami,“ – pastebi Lietuvos karjerų asociacijos prezidentė.
Pasak. T. Kuzavinienės, Seimo narių iniciatyva be pagrįsto pagrindimo patraukti karjerus 300 metrų atstumu nuo projekte išvardintų objektų būtų naudinga siaurai visuomenės grupei, tačiau problemų dėl šio sprendimo patirtų visa šalies ekonomika. Tiesiogiai brangtų medžiagos (asfaltbetonis, betonas, cementas ir kt.), iš esmės pabranginant visus statybos, remonto ir infrastruktūros objektus, nes šios medžiagos yra pagrindinės visų konstrukcijų (pastatų pamatai, sienos, grindys, tiltai, keliai) sudedamosios dalys. Netiesioginis, tačiau akivaizdus poveikis būtų būsto kainų augimas, remonto paslaugų brangimas, lėtesnė NT rinkos plėtra. Padidėjusi statybų savikaina ilgainiui gali paveikti ir nuomos kainas.
„Karjeruose kasamų išteklių praradimas veiks kaip grandininė reakcija, pradžiai kelianti medžiagų kainas, vėliau veikianti statybų, nekilnojamojo turto rinką ir atsiliepianti daugumai gyventojų. Bus paveiktos ir šalies gynybos bei saugumo stiprinimo infrastruktūrinių projektų, poligonų infrastruktūros bei statinių kainos. Statybos vyks lėčiau, nes reikės atsivežti medžiagas iš kitų šalių. Paradoksas, kad vienu metu valstybė nori kuo greičiau statyti infrastruktūrą gynybos reikmėms, tačiau tuo pačiu metu atsiranda iniciatyvos apsunkinti medžiagų šiems objektams gavybą“, – teigia T. Kuzavinienė.
About the Author
