Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Lenkijos Prezidentu Karoliu Nawrockiu ir pirmąja ponia Marta Nawrocka šeštadienį Markose dalyvavo memorialinės kompozicijos, skirtos Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, inauguracijoje.
Sveikinimo kalboje Lietuvos vadovas pabrėžė, jog simboliška, kad nuo šiol kiekvieną praeivį čia pasitiks lietuviški koplytstulpis ir stogastulpis. Šie elementai, sukurti tautodailininko Antano Vaškio, puikiai įvaldžiusio žemaitišką kryždirbystės stilių, atkuria gerai žinomo Čiurlionio paveikslo vaizdinį.
„Nuo šiol turėsime dar vieną ryškią menininko atminties vietą Lenkijoje – šalyje, kur prabėgo daugiau nei dešimt jo gyvenimo metų. Čia Čiurlionis brendo kaip asmenybė ir kaip kūrėjas. Čia baigė tiek muzikos, tiek ir dailės mokslus. Čia derino lietuvišką tapatybę ir pasaulėjautą su europinės kultūros kanonu“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, nors Čiurlioniui nebuvo lemta sulaukti nepriklausomos Lietuvos valstybės atgimimo, savo kūryba jis prisidėjo prie politinės tautos formavimosi. Su žymiuoju kūrėju lietuvių tauta brendo laisvei, tuo pat metu išlaikydama stiprų ryšį su Lenkija bei lenkais.
„Šiandienos ceremonija tarsi pratęsia Čiurlionio metus, kuriuos taip gražiai paminėjome ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Ką tik telkę dėmesį į menininko 150 metų jubiliejų, deramai pasitinkame ir artėjančias 115-ąsias jo mirties metines“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas padėkojo visiems, prisidėjusiems prie Čiurlionio atminimo įamžinimo: Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos ambasadai Lenkijoje, Markų miesto savivaldybei, Volomino apskrities administracijai, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijai, kompoziciją padėjusiems įrengti Punsko lietuviams. O labiausiai – Lenkijos Prezidento kanceliarijai ir asmeniškai Prezidentui K. Nawrockiui.
„Dėkui, kad išklausėte, supratote ir padėjote mums žengti esminį žingsnį įamžinant Čiurlionio atmintį. Pasiremdamas ant monumento iškaltais žymiojo menininko žodžiais, linkiu mums visiems sielos didybės, o Lietuvai ir Lenkijai – gebėjimo drauge siekti plačiausių tolių“, – teigė Prezidentas G. Nausėda.
Būtent Markose (buvęs Pustelnikas), čia veikusioje sanatorijoje, M. K. Čiurlionis praleido paskutinius savo gyvenimo metus. Memorialinėje kompozicijoje atvaizduoti koplytstulpis ir stogastulpis įkvėpti šio menininko paveikslo „Žemaičių koplytstulpiai“.
Ši sakralinio meno kompozicija kartu yra ir Lietuvos kryždirbystės, įrašytos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, reprezentavimas.
About the Author
