Pagalba konkretiems žmonėms nelaimės akivaizdoje išlieka pagrindiniu lietuvių aukojimo varikliu – rodo 2025 metų aukojimo portalo Aukok.lt duomenys. Kartu pastebimos ir kitos aukojimo tendencijos: auga verslo įsitraukimas bei formuojasi reguliaraus, tvaresnio aukojimo kultūra.
Šventinis dosnumo pikas
Portalo duomenimis, aukojimas Lietuvoje vis dar glaudžiai susijęs su šventėmis. Žmonės gerokai dažniau linkę aukoti prieš Kalėdas ir Velykas. 2025-aisiais dosniausiu mėnesiu tapo gruodis – per jį paaukota 144,5 tūkst. eurų. Palyginimui, lapkritį surinkta 51 tūkst. eurų, o rugsėjį ir spalį – po 17 tūkst. eurų. Vien per gruodį atlikta 4,5 tūkst. aukojimų, iš jų 2,8 tūkst. – unikalūs.
Bendra aukojimų suma praėjusiais metais siekė 580 tūkst. eurų, žmonės aukojo 18,3 tūkst. kartų. Vidutinė auka per metus siekė 33,6 euro, o dažniausiai aukojama suma buvo 10 eurų. Didžiausia praėjusiais metais paaukota vienkartinė suma – 5 792 eurai.
Emocijos – pagrindinis aukojimo impulsas
Daugiausia 2025 metais aukota projektams, skirtiems padėti asmenims, patekusiems į sudėtingas gyvenimo situacijas dėl ligos, gaisro ar kitų nenumatytų aplinkybių. Kategorijoje „Skubi pagalba“ per metus surinkta 161 tūkst. eurų. Daugiausia aukų – 77 tūkst. eurų – pritraukė projektas „Padėk Rokui Kuliešiui atsistoti ant kojų“. Surinktos lėšos bus panaudotos sunkią galvos traumą patyrusio jauno vyro reabilitacijai ir gydymui.
„Tokiais atvejais žmonės reaguoja labai jautriai. Jie mato konkretų žmogų, jo istoriją ir aiškų poreikį. Tai rodo aukojančių žmonių empatiją ir norą padėti tiek, kiek gali. Asmeninės nelaimės atveju net ir keli papildomi eurai tampa svarbia pagalbos dalimi“, – teigia Aukok.lt direktorė Modesta Kairytė.
Didelio susidomėjimo sulaukė ir projektai, skirti paremti šeimas bei vaikus – šioje kategorijoje per metus surinkta daugiau nei 144 tūkst. eurų. Neįgaliųjų sveikatos gerinimo projektams paaukota 52 tūkst. eurų.
Reguliarus aukojimas – dar stipriai neįsišaknijusi, bet stiprėjanti praktika
Pastaraisiais metais pastebimas ir tvaresnės aukojimo praktikos formavimasis. Palyginti su 2020 metais, aktyvių aukojimo prenumeratorių skaičius praėjusiais metais išaugo daugiau nei 7 kartus.
„Nors reguliarių aukotojų skaičiai dar nėra labai dideli, matome, kad parama vis dažniau suvokiama kaip ilgalaikis įsipareigojimas, o ne pavienis gerumo gestas. Šį pokytį vertiname kaip svarbų aukojimo kultūros brandos ženklą ir sieksime jį toliau nuosekliai stiprinti“, – sako M. Kairytė.
Stabiliai auganti verslo parama
Privatūs asmenys ir toliau sudaro didžiąją aukotojų dalį, tačiau verslo parama kasmet ženkliai auga. Praėjusiais metais verslo atstovai skirtingoms iniciatyvoms paaukojo 152 tūkst. eurų, t. y. beveik 40 % daugiau nei užpernai. Per praėjusius metus 21 įmonė sudarė tiesiogines paramos sutartis, o dalis įmonių aukojo ir tiesiogiai per platformą, be formalių sutarčių.
Anot M. Kairytės, įmonių parama dažniausiai suaktyvėja baigiantis finansiniams metams: tuomet jos mato, kokį pelną uždirbo ir kokią pelno dalį gali paaukoti. Tačiau vis daugiau įmonių ima teikti ir sistemingą paramą, neretai renkasi remti jų veiklos sričiai artimas iniciatyvas.
Dovanų čekiai – sąmoningo aukojimo forma
Greta įprastų aukojimo būdų, vis dažniau pasirenkamos ir alternatyvios paramos formos. Viena jų – Aukok.lt siūlomi paramos dovanų čekiai, leidžiantys dovanoti galimybę prisidėti prie prasmingų iniciatyvų. 2025 metais žmonės įsigijo 460 aukojimo dovanų čekius, kurių bendra vertė siekė daugiau nei 39 tūkst. eurų.
Šią aukojimo formą vis dažniau renkasi ir įmonės – kaip socialiai atsakingą dovaną ar paskatą darbuotojams. Dovanų čekiai suteikia gavėjui galimybę pačiam pasirinkti, kurią organizaciją ar projektą paremti, taip skatinant asmeninį įsitraukimą ir sąmoningą paramą.
About the Author
