2025 m. Lietuvos skolinimosi rinkoje buvo stebimi reikšmingi pokyčiai. Ankstesniais metais dominavo vartojimo paskolų augimas, o 2025 m. fiksuotas didelis aktyvumas būsto ir jo remonto finansavimo rinkose, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
„Mūsų duomenys rodo, kad 2025 m. Lietuvos žmonės ryžtingai grįžo į nekilnojamojo turto rinką. Tai yra didžiausias pokytis, kurio pradėjome tikėtis dar 2024-ųjų pabaigoje. Taip pat pastebime, kad keičiasi ir paties skolininko portretas – dėl finansavimo dabar dažniau kreipiasi didesnes pajamas gaunantys asmenys – anksčiau tokio skirtumo buvo nematyti“, – komentuoja Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.
Vartojimo paskolų populiarumas sumenko, bet būsto rinkoje – atgimimas
Nuo pat 2018 m. stebėtas paskolų kasdienėms reikmėms augimas pernai sustojo ir pasuko priešinga kryptimi. Jei anksčiau poreikis skolintis kasdienėms reikmėms augdavo kasmet, tai 2025 m., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vartojimo paskolų paraiškų kiekis krito.
Mažėjo ne tik paraiškų skaičius, bet ir pačios paskolos dydis – vidutinė vartojimo paskola susitraukė 5,34 proc. Tai gali signalizuoti apie pasikeitusius gyventojų prioritetus arba atsargesnį požiūrį į smulkesnius įsipareigojimus, vartojimo paskolas atsargiau išduodantys teigia ir patys „Bigbank“.
Priešinga situacija stebima būsto finansavimo srityje. 2025 m. NT rinkoje Registrų centras fiksavo 22,6 proc. sandorių augimą. Būsto paskolų paraiškų kiekis augo kiek labiau – 37 proc. Tad NT rinka, pernai tik pradėjusi įgauti pagreitį, 2025 m. veikė visu pajėgumu: „2023 m. rinkos aktyvumas buvo gerokai sumažėjęs, bet 2024 metų pabaigoje buvo pastebėtas atsigavimas. 2025 m. viskas grįžo į savas vėžes ir lietuviai vėl aktyviai perka NT tiek investicijai, tiek asmeniniam gyvenimui“, – sako E. Arnatkevičius.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad vidutinė būsto paskolos suma mažėjo 1,18 proc. ir 2025 m. siekė apie 106 016 Eur. Dažniau nei bet kada anksčiau buvo finansuojami netipinės paskirties projektai, kuriuos finansuojant įprasta imti mažesnes paskolas.
2025 m. verslui „Bigbank“ suteikė 38 proc. daugiau paskolų nei 2024 m. Dažniausiai buvo teiktos paskolos, skirtos statybų finansavimui. Su šiomis paskolomis klientai vykdė gyvenamosios paskirties objektų statybą Vilniuje ir Kaune, taip pat pernai buvo aktyviai statomi ir komerciniai objektai.
Įdomu ir tai, kad kol Lietuvoje būsto paskolų paraiškų skaičius gerokai augo, Latvijoje ir Estijoje jų skaičius mažėjo atitinkamai 16 ir 5 proc., o poreikis vartojimo paskoloms – augo. Vyriausiasis „Bigbank“ ekonomistas Raul Eamets teigia, kad tai gali būti susiję su ekonomine šalių situacija: „Žvelgiant retrospektyviai, Estijos ir Latvijos atsigavimas 2025 m. buvo beveik perpus lėtesnis, nei prognozuota 2024 m. rudenį, o Lietuva judėjo pagal planą. 2026-ieji Lietuvai taip pat žada būti sėkmingesni nei kaimynams dėl diversifikuotos pramonės ir augančių prekybos partnerių.“
Taip pat pastebima tendencija, kad gyventojai aktyviai ėmėsi atnaujinti turimą turtą. Paskolų būsto remontui paraiškų skaičius šoktelėjo 28 proc. Visgi, vidutinė suma, skolinama remontui, 2025 m. sumažėjo 11 proc., nors dar 2024 m. buvo fiksuotas jos augimas.
Refinansavimo bumas atslūgo, bet sumos augo
2024 m. refinansavimo paslaugos buvo itin populiarios, tačiau pernai jomis domėtasi mažiau. Paraiškų refinansavimui skaičius krito 15 proc., skaičiai Latvijoje ir Estijoje – panašūs. Tai nestebina, kadangi palankus metas refinansavimui paprasčiausiai pasibaigė, pamažu stabilizavosi ir palūkanų normos, ir bankų maržos.
Įdomu tai, kad nors besikreipiančiųjų buvo mažiau, jie refinansavo gerokai didesnes sumas. 2025 m. vidutinė refinansavimo suma Lietuvoje padidėjo 25 proc. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis augo atitinkamai 13 ir 7 proc. Tai rodo, kad šia paslauga vis dažniau naudojasi tie klientai, kurie turi didesnių finansinių įsipareigojimų ir siekia juos optimizuoti.
Būstą perka jauni, bet didesnes pajamas gaunantys žmonės, o remonto imasi vyresni
2025 m., kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžiausią susidomėjimą būsto paskolomis rodė 26–30 metų amžiaus asmenys – jie pateikė 26 proc. visų paraiškų (2024 m. šis rodiklis siekė 27 proc.). Tai – išskirtinai lietuviškas bruožas, kadangi likusiose Baltijos šalyse aktyviausiai būsto paskolas renkasi 31–35 m. amžiaus klientai.
Tiesa, esminis pokytis įvyko vertinant besiskolinančiųjų pajamas. 2024 m. didžiausią dalį (25 proc.) sudarė asmenys, uždirbantys 1 000–1 500 Eur, o 2025 m. dominavo aukštesnių pajamų gavėjai. Dauguma (24 proc.) asmenų, pernai paėmusių būsto paskolas, nurodė, kad jų mėnesinės pajamos siekė 1 500–2 000 Eur. Tai rodo, kad bendras atlyginimų lygis Lietuvoje auga, be to, būsto įsigijimui ryžtasi finansiškai stipresni namų ūkiai – tokia pati tendencija matoma ir Estijoje.
Lietuvoje keičiasi ir būsto remontą planuojančių gyventojų profilis. 2024 m. remontuoti būstą labiausiai buvo nusiteikę 31–35 m. amžiaus gyventojai, o 2025 m. ši kartelė pasislinko – daugiausiai paraiškų (15 proc.) pateikė 36–40 m. amžiaus asmenys. Jų pajamos dažniausiai siekė 1 000–1 500 Eur.
Verslo sektoriuje į banką dažniausiai kreipiasi NT vystytojai, aktyviai investuojantys į naujų gyvenamosios paskirties objektų ir kvartalų statybą. Vidutinė paskolos suma vienam verslo klientui 2025 m. siekė apie 5 mln. eurų.
E. Arnatkevičius teigia, kad tendencijos matomos aiškiai: „Lietuviai nuo vartojimo ir smulkių pirkinių perėjo prie ilgalaikių investicijų į nekilnojamąjį turtą ir jo vertės didinimą, o pati skolinimosi rinka tapo brandesnė – dominuoja didesnes pajamas gaunantys ir didesnius įsipareigojimus valdantys klientai. Duomenys rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje yra didžiausias iš visų Baltijos šalių, vystytojai taip pat investuoja siekdami patenkinti nemažą rinkos poreikį. Tikimės, kad ši kryptis bus išlaikyta ir ateityje.“
About the Author
