Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) rajonų biurų konsultantai dirba ne tik žemės ūkio srityje – jie jau daugelį metų bendradarbiauja ir su smulkiu ne žemės ūkio verslu: rengia įvairių verslo įmonių steigimo dokumentus, tvarko šių įmonių finansinę apskaitą. Kokius sprendimus svarbu priimti verslo pradžioje, pataria vyresnioji finansinės apskaitos specialistė Silvija Astrauskaitė.
Kokias įmonių teisines formas dažniausiai renkasi į LŽŪKT konsultantus dėl jos steigimo besikreipiantys klientai? Kodėl?
Pastaruoju metu LŽŪKT rajonų biurų klientai dažniausiai renkasi mažąją bendriją (MB). Ši verslo forma ypač populiari tarp pradedančiųjų verslininkų ir smulkaus verslo atstovų. Pagrindinės priežastys, kurias galėčiau išskirti, tai paprastesnis MB steigimo procesas, lyginant su kitomis verslo formomis, nereikalaujama įstatinio kapitalo, įmonės veikla nėra ribojama – galima vykdyti bet kokią, svarbu jog ta veikla būtų legali. Kaip ir kitose ribotos atsakomybės juridinėse formose, čia steigiantieji nerizikuoja savo turtu, o už visas prievoles atsakoma įmonės turtu, taigi šis aspektas taip pat yra pliusas.
Kokie yra pagrindiniai steigimo žingsniai nuo idėjos iki realios veiklos pradžios?
Kiekviena įmonė prasideda nuo verslo idėjos, kuri turi būti aiškiai apibrėžta ir turinti komercinį potencialą. Kitas ir tikriausiai svarbiausias žingsnis būtų juridinės formos pasirinkimas. Ją pasirinkus, pradedame steigimo procesą. Pirmasis steigimo žingsnis yra įmonės pavadinimo sukūrimas ir rezervavimas. Jis turi būti unikalus ir neturi atitikti jau registruotų įmonių pavadinimų. Kitas žingsnis – paruošti steigimo dokumentus priklausomai nuo pasirinktos verslo formos ir juos pateikti RC. Pateikus dokumentus – per 3–5 darbo dienas gaunamas įmonės kodas ir registravimo pažymėjimas. Po įmonės registravimo reikia atidaryti banko sąskaitą, į kurią įnešti įstatinį kapitalą (jei reikia). Ir galų gale reikia užregistruoti įmonę mokesčių inspekcijoje, gauti mokesčių mokėtojo kodą ir galima pradėti vykdyti veiklą.
Kokias dažniausias klaidas steigiant mažą įmonę pastebi LŽŪKT konsultantai?
LŽŪKT konsultantai pastebi, kad klaidos dažnai susijusios su nepakankamu finansiniu pasirengimu. Viena iš dažniausių klaidų, ypač steigiant mažąją bendriją (MB), yra netinkamas pradinio kapitalo pasirinkimas. Kadangi MB nėra nustatytas minimalus įstatinis kapitalas, dažnai pasirenkama simbolinė suma, pavyzdžiui, 1 euras.
Naujai įsteigtai įmonei pradžioje būtinos lėšos veiklai vykdyti. Dėl nepakankamo pradinio kapitalo ji gali susidurti su finansiniais sunkumais jau veiklos pradžioje, o tai apsunkina stabilų veiklos startą ir augimą.
Pastebime ir dar vieną dažną klaidą steigiant įmonę – apskaitos ir mokestinių prievolių nuvertinimas. Įmonės steigimas yra tik pradžia – net ir nevykdant aktyvios veiklos, privaloma teikti ataskaitas ir deklaracijas. Dažna klaida yra manyti, kad apskaitos klausimais bus galima pasirūpinti vėliau. Būtent dėl to kyla nemalonumų – pavėluotos deklaracijos, neteisingai apskaičiuoti mokesčiai ar net baudos.
Ar verta steigti įmonę pačiam, ar geriau iš karto kreiptis į specialistus?
Įmonę galima steigti pačiam. Tik praktikoje daug atvejų, kurie verčia patikėti, kad daug naudingiau iš karto kreiptis į specialistus. Nors savarankiškas steigimas leidžia sutaupyti, tačiau trūkstant patirties galima padaryti klaidų dokumentuose. Specialistai padeda sklandžiai atlikti steigimo procesą ir leidžia išvengti problemų ateityje, todėl tai yra saugesnis pasirinkimas.
Kokią apskaitos formą rinktis: samdomas buhalteris, apskaitos įmonė ar savarankiškai? Kodėl?
Renkantis apskaitos formą, sprendimas priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos apimties ir savininko kompetencijos.
Mažoms įmonėms dažniausiai verta rinktis apskaitos paslaugų įmonę, nes tai leidžia sumažinti darbo užmokesčio ir administracines išlaidas, nereikia investuoti į buhalterinę programinę įrangą, o apskaita tvarkoma profesionaliai ir nepertraukiamai. Be to, apskaitos įmonės prisiima atsakomybę už darbo kokybę ir dažnai yra apdraustos civilinės atsakomybės draudimu.
Samdomas buhalteris labiau tinka didesnėms įmonėms, kur apskaitos apimtys didelės ir reikalingas nuolatinis specialistas vietoje.
Savarankiškai tvarkyti apskaitą galima tik labai mažos apimties veikloje, turint pakankamai žinių, tačiau tai didina klaidų ir mokestinių rizikų tikimybę.
Kokią finansinę riziką gali patirti maža įmonė? Kokius mitus apie apskaitą ir mokesčius norėtumėte paneigti?
Maža įmonė dažniausiai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumo rizika, kai pajamos gaunamos nereguliariai, o trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi nustatytais terminais. Papildomą finansinę riziką kelia nepakankamas pradinis kapitalas bei nenumatytos išlaidos, kurios gali neigiamai paveikti įmonės likvidumą ir veiklos tęstinumą.
Kalbant apie mitus, vienas dažniausių – kad nevykdant aktyvios veiklos apskaita nėra reikalinga. Iš tiesų net ir neveikianti įmonė turi laiku teikti privalomas ataskaitas. Kitas mitas – jog apskaita reikalinga tik mokesčiams apskaičiuoti. Tinkamai vedama apskaita yra svarbus valdymo įrankis, leidžiantis įvertinti finansinę būklę, pelningumą, pinigų srautus ir priimti pagrįstus verslo sprendimus.
Ką patartumėte žmogui, kuris šiandien steigia savo pirmą įmonę?
Pirmiausia patarčiau realiai įvertinti idėjos finansinį pagrįstumą ir pasirūpinti pakankamomis apyvartinėmis lėšomis veiklos pradžiai.
Taip pat rekomenduočiau nuo pat pradžių kreiptis į kiekviename rajone dirbančius LŽŪKT rajonų biurų konsultantus. Jie parengs verslo įmonės steigimo dokumentus ir suteiks visas įmonei reikalingas finansinės apskaitos paslaugas, tai yrapadės išvengti brangių klaidų ir užtikrinti sklandžią įmonės veiklos pradžią.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi redaktorė Jolanta Dalia Abarienė
About the Author
