Skip to content
February 18, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Kaip bėgant laikui pasikeitė statybininko portretas: nuo plaktuko iki planšetės

asd January 19, 2026 3 minutes read
Kaip bėgant laikui pasikeitė statybininko portretas: nuo plaktuko iki planšetės

Dar prieš dešimtmetį statybos Lietuvoje vykdavo pildant popierinius žurnalus, ranka pasirašant dokumentus ir dirbant sunkų fizinį darbą. Šiandien jo sumažėjo bent penktadaliu, o pastatai kyla naudojant planšetes, telefonus bei dirbtinį intelektą.

Nuo 2005 m. iki šiandien technologijų naudojimas statybose padidėjo bent 70–80 proc., įsitikinęs PST Group Tvarumo skyriaus vadovas Vilmantas Fijalkauskas.

„Kartą suskaičiavome, kad naujai atėjęs darbuotojas pirmąją savo darbo dieną turėjo susipažinti su darbuotojų saugos klausimais ir vienoje statybvietėje ranka dokumentus pasirašyti 46 kartus. Šiandien visa tai, be abejo, pakeitė skaitmeninės platformos. Dėl to statybų aikštelėse reikia ir technologiškai raštingų, efektyviai su kolegomis bendradarbiaujančių specialistų“, – pastebi V. Fijalkauskas.

Anot jo, šiandien statybų aikštelėse matome ne vien plaktukais, bet ir planšetėmis besinaudojančius specialistus. Tipinė darbo diena šiuolaikiniam statybininkui prasideda ne nuo popierinių brėžinių, o nuo skaitmeninių užduočių valdymo sistemų, BIM (angl. „building information modelling“) modelių peržiūros bei nuotolinio rytinio pasitarimo, kuriame dalyvauja vadovai, tiekėjai, užsakovai ir subrangovai.

Naujas požiūris į darbą

Savo ruožtu PST Group Kokybės ir inovacijų vadovas Kęstutis Grimalis sako, kad jauni statybų sektoriaus darbuotojai įmonėse dabar vertina prasmę, karjeros perspektyvas ir pozityvią darbo kultūrą. Kitaip tariant, jiems svarbu ne tik atlikti užduotį, bet ir suprasti, kaip jų darbas prisideda prie bendros projekto sėkmės.

„Toks požiūris keičia ir darbdavių vaidmenį. Tam, kad statybų įmonė būtų sėkminga, vien stiprios vadybos šiandien nepakanka – reikia kurti komandiškumo, pasitikėjimo, dalijimosi žiniomis aplinką“, – teigia K. Grimalis.

Be to, statybininko kasdienybę keičia ir tai, kad tvarumo principai statybų sektoriuje šiandien jau neišvengiami. Anot pašnekovo, ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo) kriterijai tampa įmonių veiklos pamatu, o jų atitikimas svarbus ir vis didesnei užsakovų daliai.

Kitokia darbinė kasdienybė

Priešingai nei prieš dešimtmetį, statybininkas šiandien yra ir profesionalas, kuris geba valdyti technologijas, dirbti su BIM modeliais, planuoti procesus skaitmeninėje aplinkoje. Jis valdo rizikas, yra atsakingas už projekto kokybę, saugią aplinką ir tvarumą.

Kaip teigia V. Fijalkauskas, šiuo metu IT priemones bendrovėje naudoja beveik 100 proc. PST Group darbuotojų. Darbų saugos specialistai yra ne tik kontrolieriai, bet ir skaitmeninių duomenų valdytojai – viskas integruota, dokumentuojama, atsekama. Statybvietėse naudojami skaitmeniniai rizikų žemėlapiai, dirbtinis intelektas, o darbuotojų saugos ir sveikatos priminimai pasiekiami telefonu bei planšetėse.

„Rankinius matavimo įrankius pakeitė skaitmeniniai. Taip pat atsirado automatizuoti statybviečių postai, kurie fiksuoja atidirbtą laiką, tikrina blaivumą ir tai, ar darbuotojai dėvi apsaugines priemones. Na, o vaizdo kamerose esant poreikiui yra įmanoma integruoti dirbtinį intelektą, kuris užfiksuotų ir praneštų apie statybų eigą, apsaugų nedėvėjimą ar net pavojingą elgesį“, – pasakoja V. Fijalkauskas.

Būti technologiškai raštingu šiandien tampa nebe privalumu, o būtinybe, priduria jis. Statybos yra išmanesnės, todėl reikia ir išmanesnio požiūrio.

PST Group yra viena didžiausių statybos grupių Lietuvoje, kurioje šiuo metu dirba beveik 600 žmonių. 2024 m. PST Group ir jos valdomų įmonių konsoliduotos pardavimo pajamos siekė 100 mln. Eurų.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Ekonomika

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Naujas, nematomas ir ypatingas: koks ginklas buvo panaudotas operacijos Venesueloje metu?
Next: Nuo molio iki karūnos: Kuršėnų dvaras tarptautinėje turizmo parodoje „Balttour 2026“

Related News

Per šešis mėnesius AB Akola group bendrasis pelnas išaugo 12 proc. iki 92 mln. eurų
4 minutes read

Per šešis mėnesius AB Akola group bendrasis pelnas išaugo 12 proc. iki 92 mln. eurų

asd February 18, 2026 0
Pristato naują „Galaxy“ kameros etapą: sudėtingas kūrybines užduotis nuo šiol bus galima atlikti dar paprasčiau
3 minutes read

Pristato naują „Galaxy“ kameros etapą: sudėtingas kūrybines užduotis nuo šiol bus galima atlikti dar paprasčiau

asd February 18, 2026 0
„Luminor“ ir „Swedbank“ žemės ūkio bendrovei „Agrokoncernas“ paskolino dar 45 milijonus eurų
3 minutes read

„Luminor“ ir „Swedbank“ žemės ūkio bendrovei „Agrokoncernas“ paskolino dar 45 milijonus eurų

asd February 18, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Per šešis mėnesius AB Akola group bendrasis pelnas išaugo 12 proc. iki 92 mln. eurų
    Per šešis mėnesius AB Akola group bendrasis pelnas išaugo 12 proc. iki 92 mln. eurų
    AB Akola group ir jos valdomų įmonių (Grupės) 2025–2026 finansinių metų šešių mėnesių konsoliduotos pajamos siekė 754 mln.
  • Pristato naują „Galaxy“ kameros etapą: sudėtingas kūrybines užduotis nuo šiol bus galima atlikti dar paprasčiau
    Pristato naują „Galaxy“ kameros etapą: sudėtingas kūrybines užduotis nuo šiol bus galima atlikti dar paprasčiau
    Vos per kelias sekundes dienos metu užfiksuotą akimirką paversti įspūdingu naktiniu kadru, nuotraukoje atkurti trūkstamas vaizdo detales –
  • KTU mokslininko tyrimas: kodėl Nobelio premijos lygio medžiagos nepasiekia pramonės
    KTU mokslininko tyrimas: kodėl Nobelio premijos lygio medžiagos nepasiekia pramonės
    Anglies dioksido perteklius atmosferoje, užterštas vanduo ir vis griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai verčia ieškoti medžiagų, galinčių efektyviai sulaikyti teršalus
  • „Luminor“ ir „Swedbank“ žemės ūkio bendrovei „Agrokoncernas“ paskolino dar 45 milijonus eurų
    „Luminor“ ir „Swedbank“ žemės ūkio bendrovei „Agrokoncernas“ paskolino dar 45 milijonus eurų
    Bankai „Luminor“ ir „Swedbank“ vienai didžiausių Lietuvos žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių „Agrokoncernas“ suteikė 45 milijonų eurų
  • Daugiau nei 70 proc. Baltijos darbuotojų keistų darbą. Ir ne tik dėl atlygio.
    Daugiau nei 70 proc. Baltijos darbuotojų keistų darbą. Ir ne tik dėl atlygio.
    Baltijos šalių darbo rinka 2026 m. išlieka aktyvi ir įtempta. Naujausia CV-Online trijose Baltijos šalyse vykdyta dirbančiųjų apklausa

Jus sudomins

Per šešis mėnesius AB Akola group bendrasis pelnas išaugo 12 proc. iki 92 mln. eurų
4 minutes read

Per šešis mėnesius AB Akola group bendrasis pelnas išaugo 12 proc. iki 92 mln. eurų

asd February 18, 2026 0
Pristato naują „Galaxy“ kameros etapą: sudėtingas kūrybines užduotis nuo šiol bus galima atlikti dar paprasčiau
3 minutes read

Pristato naują „Galaxy“ kameros etapą: sudėtingas kūrybines užduotis nuo šiol bus galima atlikti dar paprasčiau

asd February 18, 2026 0
KTU mokslininko tyrimas: kodėl Nobelio premijos lygio medžiagos nepasiekia pramonės
4 minutes read

KTU mokslininko tyrimas: kodėl Nobelio premijos lygio medžiagos nepasiekia pramonės

asd February 18, 2026 0
„Luminor“ ir „Swedbank“ žemės ūkio bendrovei „Agrokoncernas“ paskolino dar 45 milijonus eurų
3 minutes read

„Luminor“ ir „Swedbank“ žemės ūkio bendrovei „Agrokoncernas“ paskolino dar 45 milijonus eurų

asd February 18, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika