Žiema ir sniego pusnys daugeliui asocijuojasi su pramogomis gryname ore. Visgi pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie skaudžias žiemos pramogų pasekmes, kai čiuožinėjimas nuo tam nepritaikytų kalniukų baigiasi sunkiomis traumomis, neretai su negrįžtamomis pasekmėmis. Ekspertai pabrėžia, kad čiuožinėjimas nuo kalniukų turi savitų rizikų, kurias būtina žinoti ir stengtis jų išvengti.
Ortopedas traumatologas Dovydas Prascevičius pastebi, kad iškritus gausiam sniegui ir susiformavus sniego dangai išauga traumų, patiriamų čiuožinėjant nuo kalniukų, skaičius. Dažniausiai traumas patiria aktyviausieji žiemos pramogų dalyviai − vaikai ir paaugliai, tačiau pasitaiko ir suaugusiųjų traumų. Daugiausiai pavojų, pasak gydytojo, slypi ant mieste esančių kalniukų, kuriuos čiuožinėjimo trasomis paverčia patys žmonės.
„Miesto kalniukai ir šlaitai gali būti ypač pavojingi – po sniegu gali slėptis akmenys, betono formacijos, metalinės konstrukcijos, įvairūs borteliai, statybinės atliekos. Nuokalnių paviršius dažnai būna nelygus, apledėjęs, o nusileidimo vieta – neaiški ir dažnai tam neparuošta“, – sako specialistas.
Populiariausios čiuožinėjimo priemonės – plastikinės čiuožynės, kurių rasti galima kone kiekviename prekybos centre. Tačiau, kaip teigia traumatologas, jos yra mažiausiai apsaugančios besileidžiančius nuo kalnų, nes nesugeria smūgio, neužtikrina stabilumo, ir didina riziką patirti uodegikaulio, stuburo bei galvos traumas.
„Dažniausios pasitaikančios žiemos pramogautojų traumos – uodegikaulio, kryžkaulio sumušimai ir lūžiai, pirštų išnirimai ar lūžiai, šonkaulių lūžiai. Sunkiausios – kryžkaulio lūžiai, galvos smegenų traumos, kaklo ir stuburo sužalojimai, kurie patiriami susidūrus su kitais objektais ar nesėkmingai griūnant leidžiantis dideliu greičiu“, – konstatuoja D. Prascevičius.
Kaip išvengti traumų
Besilaikant šaltiems orams planuojantiems pramogauti ant rogučių ir čiuožynių, gydytojas turi keletą įspėjimų, kurie gali padėti išvengti traumų:
- Įvertinkite šlaitą ar kalną, nuo kurio planuojate leistis, ir visas galimas rizikas – jo statumą, objektus trasoje, kitų pramogautojų elgesį. Be to, iš anksto numatykite, kur sustosite ir ar ta vieta saugi.
- Dėvėkite šalmus, pirštines, tvirtus batus, šiltus drabužius. Rinkitės storesnę, smūgius galinčią sugerti aprangą.
- Vaikai turėtų čiuožinėti tik su suaugusiųjų, kurie juos pasitinka kalno apačioje, priežiūra.
- Čiuoždami sėdėkite žemai, kojas laikykite šiek tiek pakeltas, rankų nekiškite po savimi, nestabdykite tiesiomis rankomis ar kojomis.
- Venkite čiuožinėti tamsoje, neblaivūs, po vieną. Jei neužsiimate reguliaria sportine veikla – įvertinkite savo fizines galimybes.
Kaip elgtis su traumuotu žmogumi
Pastebėjus, kad kitas asmuo patyrė numanomą galvos ar stuburo traumą arba yra matoma kūno deformacija – reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Nukentėjusio asmens jokiu būdu nereikėtų statyti ant kojų, judinti jo kaklo.
„Esant sumušimui be matomos deformacijos reikėtų šaldyti pažeistą vietą, stebėti būklę. Jeigu skausmas nepraeina, stiprėja ar atsiranda tinimas, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą, kad būtų įvertinta trauma, atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas“, – sako gydytojas.
Ar galima gauti draudimo išmoką
Tuo metu „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis sako, kad turint galiojantį asmens draudimą, traumos, patirtos užsiimant žiemos pramogomis, yra kompensuojamos.
„Nelaimingų atsitikimų ir traumų draudimas padengia ne tik lūžius ar išnirimus, bet ir sumušimus, patempimus bei kitas traumas, kurios neretai nutinka aktyviai leidžiant laiką lauke. Vidutinė išmoka už patirtą tokios rūšis traumą siekia apie 360 eurų, tačiau priklausomai nuo traumos pobūdžio ir sudėtingumo ji gali viršyti ir 600 eurų sumą“, – komentuoja A. Juodeikis.
Pasak draudimo eksperto, tokia finansinė parama gali padėti padengti gydymo, reabilitacijos ar vaistų išlaidas, taip pat kompensuoti laikiną pajamų netekimą. „Nors draudimas nuo pačių traumų neapsaugo, jis gali sumažinti finansinę naštą netikėtos nelaimės atveju, todėl ypač svarbus šeimoms su vaikais, kurie žiemą dažnai renkasi aktyvias ir kartais rizikingas pramogas“, – pabrėžia A. Juodeikis.
About the Author
