Sausio 19-20 dienomis Briuselyje vyksiančiuose Euro grupės (EG) ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose didžiausias dėmesys bus skiriamas Ukrainos finansavimui. Planuojama, kad posėdžiuose bus sprendžiamas ir Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotojo posto klausimas. Į šią poziciją Lietuva yra pateikusi buvusio finansų ministro Rimanto Šadžiaus kandidatūrą.
„Neabejoju, kad ilgametė Rimanto Šadžiaus patirtis padėtų vienai svarbiausių ES finansų institucijų efektyviai valdyti eurą, formuoti ir vykdyti ES ekonominę ir pinigų politiką. Be to, naujos ES narės atstovo pozicija valdyboje padėtų išlaikyti ir būtiną geografinį balansą“, – pabrėžė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Planuojama, kad neformalus balsavimas dėl pateiktų kandidatūrų vyks Euro grupės posėdyje sausio 19 d. ir jeigu bus pasiektas susitarimas, ECOFIN tarybos metu (sausio 20 d.) numatoma priimti sprendimą dėl rekomendacijos Europos Vadovų Tarybai dėl pasirinkto kandidato. Kandidatūras į ECB pirmininko pavaduotojo poziciją taip pat pateikė Estija, Kroatija, Latvija, Portugalija ir Suomija.
Euro grupės posėdyje finansų ministrams bus pristatoma naujausia informacija apie euro įvedimą Bulgarijoje bei Euro zonos rekomendacijas 2026 m., taip pat pateikiama informacija iš sausio 12 d. vykusio Didžiojo septyneto (G7) susitikimo Vašingtone.
Nuo sausio 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai perėmė Kipras, todėl ECOFIN posėdis prasidės nuo pirmininkaujančios šalies darbo programos pristatymo. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikisi, kad pirmininkavimą ES Tarybai perėmęs Kipras įgyvendins užsibrėžtus ambicingus tikslus.
„Palaikome siekį tęsti diskusijas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ekonominio ir finansinio poveikio bei greitai susitarti dėl papildomos finansinės paramos Ukrainai. Tikimės, kad Kipro pirmininkavimo metu ir toliau bus spartinamas teisėkūros darbas, susijęs su Taupymo ir investicijų sąjunga (SIU), aktyviai nagrinėjami mokesčių srities, modernizuotos muitų sąjungos sukūrimo klausimai“, – sakė K. Vaitiekūnas.
ECOFIN posėdyje finansų ministrai apsikeis nuomonėmis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ekonominio ir finansinio poveikio ir būtinos finansinės paramos Ukrainai. 2025-ųjų pabaigoje Europos Vadovų Tarybai (EVT) nepavyko pasiekti sutarimo dėl 210 mlrd. EUR Rusijos įšaldyto turto panaudojimo Ukrainos Reparacijų paskolai, tačiau sutarta dėl 90 mlrd. EUR paskolos Ukrainai 2026-2027 m. laikotarpiui, finansuojamos EK skolinantis kapitalo rinkose ir dengiamos ES biudžeto garantija. Tikimasi, kad reikalingi sprendimai dėl paskolos išmokėjimo bus įgyvendinti kuo greičiau.
„Atsižvelgiant į Ukrainos finansavimo trūkumą artimiausiems dvejiems metams, turime kuo greičiau priimti sprendimus dėl tolesnės finansinės ir karinės paramos Ukrainai. Dėkojame Europos Komisijai už jau pateiktus teisinius pasiūlymus dėl 90 mlrd. paskolos Ukrainai ir tikimės greitos pažangos juos tvirtinant, nes papildomas finansavimas Ukrainai bus reikalingas jau šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą lėšų panaudojimo lankstumą atsižvelgiant į Ukrainos biudžetinius bei karinius poreikius“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Praeitą savaitę Lietuva prisijungė prie Ukrainos rėmėjų – šalių grupės politinio pareiškimo, kuriuo Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) suteikiami finansiniai užtikrinimai dėl Ukrainos įsipareigojimų TVF vykdymo ateityje. Tai – būtina sąlyga siekiant, kad artimiausiu metu TVF patvirtintų 8,1 mlrd. JAV dolerių naują finansavimo programą Ukrainai.
ECOFIN posėdyje taip pat bus tvirtinami 6 valstybių narių (Vokietijos, Airijos, Nyderlandų, Švedijos, Suomijos, Ispanijos) pakoreguoti RRF planai, Europos semestro išvados dėl 2026 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitos bei Tarybos sprendimai ir rekomendacijos pagal perviršinio deficito procedūrą.
About the Author
