Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, kurio metu organizme vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai. Šis laikotarpis gali pasireikšti ne tik fiziniais, bet ir psichologiniais simptomais. Nors menopauzė yra natūrali organizmo transformacija, daugelis moterų ieško būdų, kaip palengvinti jos simptomus, išsaugoti sveikatą ir gerą savijautą.
Menopauzės metu keičiasi medžiagų apykaita – mažėja raumenų masė, riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo cukrinio diabeto rizika. Silpsta kaulai, dažnėja osteoporoziniai stuburo ir šlaunikaulio lūžiai. Pokyčiai veikia ir psichinę sveikatą – gali pasireikšti depresija, didėti demencijos rizika.
Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ akušerės-ginekologės Gintarės Čipinienės, daugelis moterų dėl šių pokyčių nerimauja ir nori išsitirti, ar menopauzė jau prasidėjo.
„Gydymas visada yra individualus. Su paciente aptariami ne tik simptomai, bet ir jos kasdienybė, įpročiai, poilsio bei miego režimas. Nė viena „stebuklinga piliulė“ nebus veiksminga, jei gyvenimo ritmas chaotiškas. Kartais pakanka pakoreguoti mitybą, poilsį ar pasitelkti augalinius preparatus, tačiau esant ryškiems simptomams jų gali nepakakti“, – teigia gydytoja.
Pirmieji požymiai
Pasak specialistės, svarbu suprasti, kad moters kūnas nuolat kinta. Po 35 metų, o ypač artėjant prie keturiasdešimties, organizmas pamažu įžengia į perimenopauzės laikotarpį. Kūnas ima keistis: oda tampa ne tokia stangri, plaukai – retesni, o veide gali atsirasti pavienių nepageidaujamų plaukelių. Tai tinkamas metas priminti sau apie sveikatą ir iš naujo pažinti savo kūną.
„Šiandien jau niekas nelaukia, kada visiškai pasibaigs mėnesinės, tačiau laikas – negailestingas. Net jei ciklas dar reguliarus, o hormonų tyrimai rodo normos ribas, moterį gali varginti nemalonus kūno kvapas prieš mėnesines, emocijų svyravimai, atminties ir mąstymo pokyčiai, miego sutrikimai, apetito kaita ar sąnarių skausmai“, – sako gydytoja.
Amžėjant dažnai sutrinka menstruacinis ciklas – kraujavimai gali tapti nereguliarūs, užsitęsti arba būti itin gausūs. Nors labiausiai žinomi menopauzės simptomai yra karščio bangos ir prakaitavimas, iš tiesų pokyčių spektras gerokai platesnis.
„Nemaža dalis brandesnio amžiaus moterų patiria osteoporozinius šlaunikaulio lūžius. Dėl hormonų sumažėjimo keičiasi ne tik oda, bet ir makšties gleivinė – ji sausėja, nyksta raukšlės, atsiranda sausumo pojūtis ir skausmingumas lytinių santykių metu. Silpnėja ir šlapimo pūslės funkcija: gali varginti dažnas naktinis šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas“, – dėsto specialistė.
Gydytoja pabrėžia, kad profilaktiškai pas ginekologą lankytis kartą per metus – idealu. Tačiau jei moterį vargina miego sutrikimai, emociniai svyravimai, darbingumo sumažėjimas ar šlapinimosi pokyčiai, o vietoj pagalbos siūloma „tiesiog pakentėti“, kentėti nereikėtų. Tokiais atvejais verta kreiptis į gydytoją ir kartu ieškoti tinkamų sprendimų.
Hormonų terapija
Ryškiems sisteminiams sutrikimams koreguoti gali būti skiriama pakaitinė hormonų terapija – tiek perimenopauzės, tiek menopauzės laikotarpiu. Šį gydymą dažnai lydi mitai ir baimės: moterys nerimauja dėl galimo svorio priaugimo ar onkologinių ligų rizikos.
„Šiuolaikinė hormonų terapija pasižymi mažomis hormonų dozėmis, o gydymui naudojami kūnui identiški moteriški hormonai. Tai leidžia reikšmingai sumažinti galimas rizikas. Pakaitinė hormonų terapija padeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, apsaugo nuo osteoporozinių lūžių, veiksmingai slopina karščio bangas, mažina prakaitavimą ir stabilizuoja emocinę būklę“, – sako G. Čipinienė.
Prieš skirdamas gydymą, gydytojas įvertina kraujo krešumo rodiklius, kraujospūdį, lipidų kiekį kraujyje, esamas lėtines ligas ir tik tuomet parenka saugiausią bei efektyviausią gydymo būdą. Jei moterį vargina tik makšties ar šlapimo takų pakitimai, gali būti skiriamas lokalus hormoninis gydymas – hormonai vartojami tik į makštį. Tokiu atveju rizikos išlieka minimalios.
Nepamainomi natūralūs būdai
Anot gydytojos, svarbu suprasti, kad dažnai nuobodžiomis laikomos frazės – miego režimas ir sveika mityba – yra kertiniai geros savijautos pagrindai. Rekomenduojama eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net savaitgaliais, o bent valandą prieš miegą vengti ekranų ir nesinaudoti telefonu lovoje.
Ji pataria turėti vakarinį nusiraminimo ritualą: ramų pasivaikščiojimą, arbatos puodelį ar mėgstamą knygą. Taip pat rekomenduoja nepiktnaudžiauti kava – kofeiną vartoti pirmoje dienos pusėje ir ne daugiau nei du puodelius per dieną. Nors gali atrodyti, kad kava netrukdo užmigti, ji trumpina gilaus miego fazes ir blogina poilsio kokybę.
„Mityboje reikėtų didinti baltymų kiekį iki maždaug 1,5 g kilogramui kūno svorio per dieną, vartoti 1,5–2 g omega-3 riebalų rūgščių ir palaikyti normalų vitamino D lygį. Vaikščiojimas gamtoje naudingas emocinei sveikatai, tačiau vien pasivaikščiojimų nepakanka – raumenų masei ir kaulų stiprumui palaikyti būtinos jėgos treniruotės. Nebūtina kilnoti sunkių svorių, tačiau reguliarūs pratimai su pasipriešinimu turėtų tapti kasdienybės dalimi“, – sako „Antėja“ gydytoja.
Ji atkreipia dėmesį, kad moterišką sveikatą gali padėti palaikyti fitoestrogenai, tokie kaip sojos preparatai ar raudonieji dobilai. Emocinei būklei teigiamą poveikį gali turėti skaistminai, jonažolė ar šafranas, o nervų sistemai ir miegui – magnio bisglicinatas, mėtos, melisos ar melatoninas.
Galiausiai specialistė ragina nepamiršti džiaugsmo ir artumo – šypsotis, juoktis, bučiuotis ir mylėtis. Artimas ryšys gerina kraujotaką dubens srityje, palaiko makšties elastingumą ir teigiamai veikia bendrą savijautą. Apie visus rūpimus klausimus verta atvirai kalbėtis su gydytoju – kvailų klausimų nebūna.
About the Author
