Tyrinėjant 2026 metų mokesčių pakeitimų sąrašą, ne vienam pradedančiam verslininkui gali kilti noras idėją apie nuosavą elektroninę parduotuvę ar netgi gamyklą padėti atgal į stalčių. Tačiau atidžiau panagrinėjus naująją tvarką, vaizdas tampa ne toks vienareikšmis. 2026-ieji atneša ne tik „bizūną“ didžiajam verslui, bet ir reikšmingų „meduolių“ pradedantiesiems. Be to, keli sektoriai Lietuvoje šiemet atrodo kaip niekad patraukliai, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Dveji metai be pelno mokesčio pradžiugins, bet daug naudos neatneš
2026 metais nuspręsta nulinį pelno mokesčio tarifą smulkiosioms įmonėms taikyti nebe vienus, o dvejus metus po įkūrimo. Pirmaisiais metais kai kurie verslininkai skaičiuoja kiekvieną eurą, o pelną investuoja į plėtrą. Dabar šis „inkubacinis“ laikotarpis dvigubėja. Po dvejų metų, jei jūsų pajamos neviršys 300 tūkst. eurų, mokėsite lengvatinį 7 proc. tarifą (palyginti, stambus verslas mokės 17 proc.). Šis lengvatinis tarifas yra kiek didesnis nei anksčiau, tačiau problemų kelti neturėtų.
Nors pokytis atrodo gana pozityviai, „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets pastebi, kad tai motyvacijos kurti verslą turėtų nei pridėti, nei atimti: „Pelno mokesčio atostogų pratęsimas iki dvejų metų leidžia pradedantiesiems kaupti kapitalą, investuoti į klaidų taisymą ir produkto tobulinimą, tačiau realybė tokia, kad verslūs žmonės verslą kurs ir toliau, o kitiems šis pokytis papildomos motyvacijos nesuteiks.“
Individuali veikla išlieka patraukli, tačiau gamyba paremti verslai sudėtingėja ir brangsta
Smulkieji verslininkai ir dirbantieji savarankiškai smarkiai kritikavo progresinį individualios veiklos pajamų apmokestinimą, tačiau verta pastebėti, kad yra išsaugomas žemas tarifas mažesnėms pajamoms. Iki 35 000 eurų per metus apmokestinamųjų pajamų (tai beveik 3 000 eurų per mėnesį „ant popieriaus“ atėmus išlaidas) efektyvus GPM tarifas sieks 15 proc. Tai reiškia, kad laisvai samdomiems specialistams: dizaineriams, programuotojams, konsultantams – mokesčių našta išlieka konkurencinga. Tačiau perlipus 42,5 tūkst. eurų ribą, mokesčiai sparčiai kils standartinių tarifų link.
Tiesa, problema yra ne augantys mokesčiai, o padidėjęs sudėtingumas. Nors dalis pradedančių verslininkų tikriausiai nepasieks minėtos pajamų ribos, pradėję prie jos artėti, daugelis tikriausiai mieliau rinksis kitas verslo formas. Na, o tokie papildomi formalumai gali mažinti norą apskritai pradėti verslą ar savarankišką veiklą. R. Eamets pabrėžia, kad būtent nuolatiniai mokesčių pokyčiai sukuria daugiausiai problemų: „Lietuvai, esant dabartinėje padėtyje, svarbiausia išlaikyti stabilumą. Tai itin svarbu ir nepatyrusiems verslininkams: jie mažiausiai nori (ir gali) aiškintis visus pokyčius ir naujoves.“
Jei jūsų verslo plane numatytas darbuotojų samdymas ar gamyba, pradžia šiemet gali būti sunkesnė:
- Darbuotojų kaštai. Minimali alga (MMA) kyla 11,1 proc. iki 1 153 eurų. Tai reiškia, kad kiekviena, net ir nekvalifikuota, darbo vieta darbdaviui kainuos brangiau. Jei planuojate kurti restoraną ar užsiimti gamyba, darbo užmokesčio išlaidos „suvalgys“ daug didesnę pajamų dalį nei pernai. Regionuose šis pokytis bus juntamas dar labiau. Na, o jei planuojate samdyti užsieniečius (pvz., pavežėjus ar kurjerius), atminkite – nuo 2026 m. jiems privalomas lietuvių kalbos mokėjimas (A1 arba A2 lygiu). Tai gali sumažinti galimų nekvalifikuotų darbuotojų pasiūlą paslaugų sektoriuje.
- Gamybos kaštai. Jei svajojate apie limonado gamybą ar konditerijos cechą, atkreipkite dėmesį į naująjį cukraus akcizą (saldintiems gėrimams) ir brangstančią elektrą bei vandenį (verslui – apie 11 proc.). Tai tiesiogiai didins produkto savikainą. Jei verslui reikalingos patalpos, atkreipkite dėmesį į pasikeitusį nekilnojamojo turto mokestį. Komercinių patalpų nuomos kainos gali keistis dėl savininkams tenkančios didesnės mokesčių naštos.
2026-aisiais geriausiai seksis gynybos ir paslaugų sektoriams
2026 metais Lietuvoje tradiciniam verslui (pvz., kavinėms, parduotuvėms) namų darbus dėl kaštų valdymo teks atlikti dvigubai atidžiau, tačiau R. Eamets mano, kad itin didelės sėkmės šiemet galėtų sulaukti verslai, kurių gamyba gali būti pritaikyta ir gynybai.
„Sėkmė lydės įmones, gaminančias dvejopos paskirties, t. y. tinkamus tiek kariniam, tiek civiliniam naudojimui, produktus. Nors skamba sudėtingai, iš tiesų tokias įmones Lietuvoje kartais pradeda net studentai. Tai gali būti bet kas: nuo maisto paketų kariuomenei ar kareiviškų batų iki dronų ar transporto priemonių“, – sako ekonomistas.
Be abejo, pradėti tokį verslą gali tikrai ne kiekvienas, tačiau, specialisto nuomone, 2026-ieji Lietuvoje taip pat yra puikus laikas pradėti ir žiniomis paremtą verslą – teikti konsultacijas, IT ar kūrybines paslaugas, kurioms nereikia didelių gamybinių patalpų ar daug nekvalifikuotų darbuotojų. Lengvatos pelno mokesčiui ir atsiradusios dirbtinio intelekto galimybės neabejotinai padės lengviau įsivažiuoti– paslaugų sektoriuje barjeras norint pradėti verslą dar niekada nebuvo toks žemas.
About the Author
