Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) inicijavo daugiau kaip tūkstančio įmonių apklausą, kurios rezultatai parodė, kad verslo priežiūros institucijų veiklos vertinimas gerėja – teigiamai jų veiklą vertinančių įmonių dalis per metus išaugo nuo 51 proc. iki 60 proc.
Tyrimas taip pat leido tiksliai identifikuoti sritis, kuriose priežiūros procesai galėtų dar labiau orientuotis į pagalbą verslui. Daugiau nei pusė apklaustų įmonių (beveik 54 proc.) nurodė, kad patikrinimus šiuo metu suvokia labiau kaip naštą nei kaip pagalbos priemonę, todėl matomas aiškus poreikis toliau tobulinti patikrinimų praktiką.
Kita – verslo naujokams skirta – apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 400 respondentų, parodė, kad verslo naujokams ypač reikia metodinės pagalbos – mokymų, atmintinių ir praktinių pavyzdžių – poreikio.
„Biurokratinės naštos mažinimas ir reali pagalba verslui yra vieni svarbiausių mūsų prioritetų. Apklausų rezultatai leidžia mums aiškiai matyti, kur galime sukurti didžiausią pridėtinę vertę – tiek tobulindami patikrinimų praktiką, tiek stiprindami konsultacinę pagalbą verslo naujokams. Tai svarbi prielaida tvariam ekonomikos augimui“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Zailskas.
Pasak viceministro, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra užsibrėžusi tikslą, kad iki 2027 m. administracinė našta verslui sumažėtų 35 proc., o paslaugų greitis padidėtų dvigubai. Šiam tikslui pasiekti ketinama sukurti „Once Only“ sistemos principą, leidžiantį įmonėms ir gyventojams visus procesus tvarkyti vienoje vietoje.
Apklausa atskleidė ir kitas verslo patikrinimų tendencijas: daugiau kaip 94 proc. įmonių įvardijo, kad buvo aiškiai nurodyta, už kuriuos pažeidimus taikytos poveikio priemonės ir kaip šie pažeidimai turi būti ištaisyti. 91 proc. verslų po patikrinimų buvo supažindinti su patikrinimo medžiaga ir turėjo galimybę pateikti paaiškinimus.
Pernai dauguma patikrinimų buvo planiniai (65 proc.) ir apie juos įmonės dažniausiai buvo informuojamos iš anksto (82 proc.). Vis dėlto dalis verslų susidūrė su neapibrėžtumu: beveik 47 proc. įmonių nurodė, kad planinio patikrinimo metu buvo vertinami ir tie reikalavimai, kurie nebuvo įtraukti į kontrolinius klausimynus, todėl verslams tapo sunkiau iš anksto numatyti patikrinimo apimtį, trukmę ir tinkamai pasirengti.
Verslo naujokams skirta apklausa atskleidė tobulintinas sritis, pvz.: proaktyvus institucijų ryšys su naujomis įmonėmis buvo retas (beveik 9 proc.). Pagalba dažniausiai buvo suteikiama tik verslui pačiam kreipiantis į institucijas – beveik 40 proc. respondentų nurodė tokiu atveju gavę tikslinę pagalbą.
Apie „verslo naujoko“ statusą, kuris numato priežiūros institucijų įsipareigojimą aktyviau konsultuoti, netaikyti poveikio priemonių, susijusių su veiklos ribojimu, žinojo tik nedidelė dalis (20 proc.) įmonių.
Verslo naujokai, ieškodami informacijos, susijusios su verslo pradžia, dažniausiai rėmėsi neformaliais informacijos šaltiniais: savarankiška informacijos paieška (daugiau kaip 26 proc.), kitų asmenų patirtimi (beveik 26 proc.) ar ankstesne verslo patirtimi (beveik 18 proc.). Priežiūros institucijas kaip pirminį informacijos šaltinį pasirinko 12 proc. respondentų.
Beveik pusė verslo naujokų licencijavimo procesą vertino teigiamai (daugiau nei 48 proc.), o du trečdaliai nurodė, kad procedūros atliekamos laiku. Licencijavimo dokumentai dažniausiai teikti elektroniniu būdu – beveik 84 proc. atvejų.
Su pernai atlikta įmonių apklausa galite susipažinti čia.
About the Author
