Naujieji metai įsibėgėja, tačiau nebūtinai artėjama prie jų išvakarėse išsikeltų tikslų sportuoti, sveikiau maitintis ar mesti svorį. Priešingai, metų pradžia dėl nesipildančių pažadų sau neretai būna susijusi su nusivylimais, motyvacijos kritimu ar savigrauža. Dietologas Edvardas Grišinas sako, kad siekti vieno dažniausių naujametinių tikslų – mesti svorį – dažnai trukdo klaidingi įsitikinimai apie antsvorio ar nutukimo priežastis.
Ne viskas priklauso nuo valios pastangų
Nors dažnai galvojama, kad antsvoris ir nutukimas yra valios stokos pasekmė, šiandieninė medicina per didelį svorį laiko biologinių ir aplinkos faktorių nulemta sveikatos problema. Nutukimas, kaip ir 2-ojo tipo diabetas ar hipertenzija, yra lėtinė liga, o su ja gali būti susijusios net 229 kitos ligos – diabetas, kepenų suriebėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos ar net 13 vėžio formų. Todėl šią sveikatos problemą itin svarbu spręsti, tačiau tam neretai trukdo klaidingi įsitikinimai.
Tyrimai rodo, kad turintys antsvorio ar sergantys nutukimu per gyvenimą mažiausiai 7 kartus bando numesti svorio, tačiau tik vienam iš dešimties pavyksta pasiektus rezultatus išlaikyti ilgiau nei metus. Tam yra objektyvių priežasčių.
Anot E. Grišino, vienas pagrindinių svorio mažinimo priešų – įsitikinimas, kad rezultatų pasiekti leidžia tik geležinė disciplina ir nuolatinė kova su savimi. Įsitraukus į tokią kovą įprastas maistas keičiamas salotomis ar per prievartą keliamasi 5 val. ryte, kad būtų laiko prieš darbą užsukti į sporto klubą. Dietologo teigimu, tai dažnai neduoda norimo rezultato, todėl veda prie vis dažnesnių paslydimų, nusivylimų, savivertės svyravimo, kaltės jausmo.
„Be abejo, nuo mūsų pačių priklauso labai daug, tačiau graužatis dėl kiekvienos suvartotos kalorijos tikrai nepadeda. Svorio augimo ar nemažėjimo priežastys dažnai slypi ne tik kalorijose, o yra susijusios su daugybe faktorių, tokių kaip metabolizmą reguliuojančių hormonų disbalansas, genetika, stresas, miego trukmė ir kokybė, organizmo adaptaciniais sugebėjimas nepriklausomai nuo mūsų valios valdyti kalorijų suvartojimą ir išeikvojimą“, – pažymi E. Grišinas.
Alkio jausmą reguliuoja smegenys
Pasak specialisto, ką ir kiek valgome, priklauso nuo mūsų smegenų siunčiamų signalų, žarnyno bei aplinkos sąveikos. Jei suvartojame mažiau kalorijų, gauname mažiau energijos, kas lemia stiprėjantį maisto troškimą ir išaugusį apetitą. Todėl mažėjant kalorijų suvartojimui, paskatų valgyti tik daugėja. Galiausiai pradedame paklusti smegenims valgyti daugiau.
„Apie svorio metimą verta galvoti kaip apie ilgą distanciją, kurioje neišvengiamai pasitaikys kliūčių, bus stabtelėjimų ir, greičiausiai, paslydimų. Tokiai kelionei svarbu tinkamai pasiruošti, pasirengti planą, įvertinant daugelį individualių aplinkybių ir gyvenimo būdo faktorių. Tam daugeliu atvejų reikia ir gydytojų pagalbos“, – sako E. Grišinas.
Nuo ko pradėti?
Anot dietologo, naujametinis tikslas mesti svorį yra išties geras ir prasmingas. Visgi siekiant rezultato geriausia pradėti ne nuo kitos savaitės, mėnesio ar Naujųjų, o čia ir dabar. Kuo jaunesniame amžiuje antsvorio ar nutukimo problemą pradedama spręsti – tuo daugiau galimybių efektyviai apjungti įvairius nutukimo gydymui svarbius aspektus: gyvenseną, mitybą, fizinį aktyvumą ir, jei reikia, medikamentinį gydymą.
„Su amžiumi – maždaug 1 proc. per metus – lėtėja žmogaus medžiagų apykaita. Todėl yra didelis skirtumas, ar svorį pradedama mažinti keturiasdešimties, ar penkiasdešimties. Be to, su amžiumi prisideda ir gretutinės ligos, ribojančios asmens pasirinkimus bei galimybes“, – pažymi E. Grišinas.
Dietologo teigimu, lygiai taip pat svarbu savo svoriu susirūpinti, ne tik tuomet, kai problemų tampa nebeįmanoma ignoruoti, o kai tik kūno masės indeksas (KMI) ima artėti prie normos ribų. Todėl itin svarbu stebėti svorio tendencijas ir dinamiką. Laikoma, kad žmogus turi antsvorio, kai jo KMI siekia nuo 25 iki 29,9. Peržengus šią ribą diagnozuojamas nutukimas. Apskaičiuoti savo KMI galima interneto svetainėje manosvoris.lt.
Be KMI rodiklio taip pat itin svarbus juosmens apimties matavimas. Peržengus šio matmens normas, nutukimą pagrįsti taps lengviau, o matuojant nuolat – bus paprasčiau sekti lieknėjimo progresą.
Kuo pradinis svoris mažesnis, tuo didesnė tikimybė pasiekti norimo rezultato. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad KMI rodikliui nesiekiant 35, tikimybė medikamentinio gydymo pagalba ir gyvensenos korekcijomis išgydyti nutukimą, lyginant su 35 viršijančiu KMI, išauga keletą kartų. Tad svarbu nedelsti.
„Siekiant mažinti svorį nereikėtų susikoncentruoti tik į vieną aspektą. Pavyzdžiui, sportas neabejotinai yra svarbu, tačiau mesti svorį tik fiziniu aktyvumu yra labai sudėtinga. Tikslui svarbu pajungti kuo daugiau gyvensenos faktorių. Jei gyvenimo būdo korekcijos nepadeda, reikėtų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją, dietologą bei endokrinologą. Su šiais specialistais verta aptarti ir medikamentinio gydymo bei gyvensenos korekcijos galimybę“, – teigia E. Grišinas.
Medicinos galimybės išaugusios
Šiandien pasaulyje perteklinį svorį turi virš 1 milijardo žmonių, o nutukimo mastai nuolat didėja. Ilgą laiką medicina šiai problemai neturėjo plačiai taikomų sprendimų. Nors chirurginiam nutukimo gydymui jau daugiau kaip 30 metų, tačiau operacijų mastai nėra tokie, kad turėtų ryškesnį poveikį visos visuomenės sveikatai. Situacija pradėjo keistis atsiradus svorio mažinimui skirtiems medikamentams. Manoma, kad jie yra viena iš priežasčių, dėl kurių pernai JAV nutukimo apimtys, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo (3 proc.) pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį.
Medikamentai nutukimui gydyti sukurti žmogaus organizme gaminamų hormonų, vadinamų inkreatinais, pagrindu. Šie vaistai slopina apetitą, todėl mažėja ir kalorijų suvartojimas. Pacientas paprasčiausiai nejaučia tokio stipraus poreikio valgyti, jam nebereikia kankintis nuolat kovojant su savimi ir mintimis apie maistą. Tokių vaistų vartojimas paprastai derinamas su mityba ir padidintu fiziniu aktyvumu.
Ar ši priemonė saugi?
GLP-1 inkreatino pagrindu sukurti vaistai medicinoje naudojami jau 20 metų, o jais gydomų pacientų skaičius siekia dešimtimis milijonų. Kaip ir visiems kitiems vaistams, šiems yra taikomi aukšti saugumo reikalavimai. Ne tik patvirtintas šių vaistų efektyvumas mažinant svorį, bet taip pat daugėja mokslinių įrodymų, kad medikamentai pasitarnauja su nutukimu susijusių ligų gydymui bei prevencijai. Sprendžiant antsvorio ir nutukimo problemą mažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 2-ojo tipo diabetu, mažėja kepenų suriebėjimas, didėja funkciniai žmogaus pajėgumai kasdienėje veikloje sergant osteoartritu. Itin svarbu pabrėžti, kad mažėjant kūno svoriui ir ligų rizikai, kartu gerėja ir paciento sveikata bei savijauta.
E. Grišinas pabrėžia, kad nutukimas yra sudėtinga liga, turinti didelę įtaką bendrai žmogaus sveikatai ir savijautai bei gyvenimo kokybei. Dėl to svarbu ieškoti sprendimų, o geresnės sveikatos keliu eiti nuosekliai, didesnius tikslus skaidyti į mažesnius, mokytis iš klaidų ir nereaguoti pernelyg emocionaliai, jei ryte svarstyklės rodo vienu ar dviem kilogramais daugiau nei vakar. Anot dietologo rezultatą parodo ilgalaikė trajektorija, į kurią ir reikėtų orientuotis.
About the Author
