Tęsiantis Danijos karališkosios poros vizitui Lietuvoje, trečiadienį pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Karalienė Mary aplankė Vilniuje įsikūrusį Ukrainos centrą.
D. Nausėdienė aprodė Karalienei Mary Ukrainos centro erdves ir supažindino su jo veikla.
Garbingos viešnios drauge apžiūrėjo ukrainiečių fotografo Romano Paškovskio darbų parodą „Prarasta vaikystė“, pasakojančią apie Ukrainos vaikus, kurie neteko savo namų ir buvo pagrobti agresijos karą vykdančios Rusijos. Remdamasis vieno berniuko – Iljos iš Mariupolio – gyvenimo istorija, fotomenininkas atskleidžia vaikų, kurie po daugelio sunkiausių išbandymų sugebėjo grįžti į Ukrainą, likimus.
Pirmoji ponia ir Karalienė taip pat turėjo progą stebėti Ukrainos centro vykdomas edukacines ir terapines veiklas. Molio psichoterapijos metu ukrainiečių vaikai, kurdami mažas bjauriojo ančiuko figūrėles su pasakiškais elementais, mokėsi saviraiškos ir emocinio atsparumo. Greta vykstančiose kūrybinėse dirbtuvėse mažieji kūrėjai naudojo LEGO kaladėles, mokydamiesi komunikacijos įgūdžių ir komandinio darbo.
„Danijoje išplėtota ir Ukrainoje plačiai taikoma LEGO kūrybinių dirbtuvių metodologija – puikus pavyzdys, kaip galima skatinti vaikų kūrybingumą. Itin svarbu, kad šie užsiėmimai ateina į pagalbą karo baisumų slegiamiems Ukrainos vaikams“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Per vizitą Ukrainos centre D. Nausėdienė ir Karalienė Mary taip pat stebėjo Ukrainos centro ukrainiečių vaikų choro „Mriya“ („Svajonė“) pasirodymą.
Ukrainos centras Vilniuje įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva ir siekia sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Jo steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Duris lankytojams centras atvėrė 2022 metų birželį. Vienas iš pagrindinių jo uždavinių – ne tik suteikti erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos žmonėms, siekiant sėkmingai juos integruoti Lietuvoje, bet ir sudaryti galimybes jiems susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir identitetą, gauti psichologinę pagalbą, neformaliojo švietimo, kultūros, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūros ir edukacijų erdvė.
About the Author
